„Bankas „Snoras“ buvo specifinis. Jis buvo daugiau Rytų kapitalo. Jį laikėme vietiniu banku, bet Rusijos bankų asociacija manęs visada klausdavo, „kak naš „Snoras?“ (rus. „kaip mūsų „Snoras“?). Jis labiau propagavo rusišką kultūrą, sekė ir analizavo Rytų šalių rinkas – geriausią informaciją, kas vyksta Rusijoje, Baltarusijoje gaudavome iš „Snoro“, - sakė S. Kropas.
Lietuvos komerciniams bankams atstovaujantis S. Kropas kalbėjo, kad Lietuvos bankai galėtų turėti daugiau lėšų, jei būtų pasiekta, kad juose pinigus laikytų turtingi Rusijos bei Baltarusijos žmonės. Tie, kurie dairosi asmeninės bankininkystės paslaugų Europos šalyje.
Pasak S. Kropo, iki šiol turtingų Rytų piliečių pinigus pritraukti bandė tik „Snoras“. Tarp „Snoro“ kreditorių, bandančių atgauti savo lėšas, yra vienas turtingiausių Rusijos verslininkų Olegas Deripaska. Bankrutavusiame banke jo įmonė laikė 200 mln. litų. Iš viso „Snore“ bankroto metu buvo 6,4 tūkst. Rusijos bei 5,6 lengvatinių mokesčių zonų klientų sąskaitų.
„Jei Rusijos oligarchui reikia kelių milijardų litų paslaugoms valdyti, jis gali naudotis Latvijos ar Lietuvos banko paslaugomis. Kraštas žinomas, kalba žinoma, atvykti nesudėtinga, nebūtina važiuoti į Monaką ar Maltą, kur jau galima gauti tokias paslaugas. Ir Baltarusija mums yra gera rinka, kur galime teikti tokias paslaugas.
Manau, turime potencialą ir galime tokias paslaugas teikti. Galėtume tokiu būdu pritraukti bankams reikalingą kapitalą be jokių skambių žodžių. Tiesiog ateitų pinigai, kurie yra bankinio sektoriaus žaliava. Bankinis sektorius galėtų vaidinti didesnį vaidmenį ekonomikos atsigavimui
Galimybės pritraukti tokius indėlininkus mažesnės yra dėl to, kad nebėra „Snoro“. Taip pat dėl Alesiaus Beliackio skandalo (apie pinigus jo Lietuvos bankų sąskaitose buvo pranešta Baltarusijos valstybei - red. past.). Be to, nėra strateginio valstybės palaikymo. Mes vieninteliai Baltijos valstybėse tokių paslaugų neeksportuojame“, - dėstė S. Kropas.
Bankų atstovas sakė, kad tokie pinigai iš Rytų nevirs politine įtaka Lietuvoje. „Banke indėlis tampa visiškai depolitizuotas. Kiekvieno kliento duomenys sekami. Nei Latvijoje, nei Estijoje tokių problemų nėra“, - teigė S. Kropas.
Kad Rusijos oligarchai panorėtų Lietuvoje turėti asmeninių bankininkų, būtina valstybės parama, svarstė S. Kropas. Reikėtų priimti papildomus įstatymus bei padėti pritraukti klientus visomis paslaugomis, taip pat ir per ambasadas. Visų pirma, reikėtų geriau teisiškai apsaugoti bankų paslaptį, kad nepasikartotų į A. Beliackio panašus skandalas, svarstė S. Kropas.