Statistikos departamento duomenimis, balandį 8 procentai gyventojų teigė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius 12 mėnesių pagerėjo, 43 procentai - kad pablogėjo, likusieji 49 procentai - kad nepasikeitė (kovą - atitinkamai 8, 40 ir 51 proc.).
Vertindami tikėtinus savo šeimos finansinės padėties pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 13 procentų gyventojų vylėsi, kad ji pagerės, 27 procentai manė, kad prastės (kovą - atitinkamai 16 ir 26 proc.). Daugiau nei pusės (56 proc.) gyventojų vertinimu, jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 11 procentų gyventojų teigė, kad per praėjusius metus ji pagerėjo, 56 procentai - kad pablogėjo, 32 procentai - kad nepasikeitė (kovą - atitinkamai 12, 51 ir 36 proc.). Kas penktas gyventojas (20 proc.) manė, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesių truputį pagerės, 35 procentai - kad pablogės, 41 procentas teigė, kad padėtis išliks tokia pati (kovą - atitinkamai 19, 33 ir 43 proc.).
Balandį 17 procentų gyventojų tikėjosi artimiausius 12 mėnesių bedarbių skaičių mažėsiant, 46 procentai prognozavo, kad jis ir toliau augs (kovą - atitinkamai 16 ir 49 proc.).
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime šiemet balandį skyrėsi 4 procentiniais punktais: mieste jis buvo minus 20, kaime - minus 24. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 1 procentiniu punktu, o kaime - nepasikeitė.
Miesto gyventojų, prognozuojančių namų ūkio finansinės padėties suprastėjimą, dalis padidėjo nuo 24 iki 28 procentų. Šalies ekonominės padėties blogėjimą prognozavo kas trečias (33 proc.) miesto gyventojas, iš jų 10 proc. manė, kad padėtis labai pablogės (kovą - atitinkamai 32 ir 7 proc.). Tačiau nuo 24 iki 27 procentų padidėjo miesto gyventojų, besitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių, dalis.
Kaimo gyventojai šiek tiek optimistiškiau, palyginti su praėjusiu mėnesiu, vertino bedarbių skaičiaus kitimo perspektyvas, bet mažiau gyventojų tikėjosi nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.
Per metus (2012 m. balandį, palyginti su 2011 m. balandžiu) vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 3 procentiniais punktais. Ypač pasikeitė gyventojų nuomonė apie tikėtiną bedarbių skaičiaus augimą. Per metus gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičių didėsiant, dalis padidėjo nuo 38 iki 48 procentų, o manančiųjų, kad bedarbių mažės, - sumažėjo nuo 23 iki 17 procentų.
Gyventojų, besitikinčių šalies ekonominės padėties pagerėjimo, dalis sumažėjo nuo 26 iki 20 procentų. Mažiausiai pasikeitė gyventojų nuomonė apie savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas, o besitikinčių nors kiek sutaupyti gyventojų dalis per metus padidėjo nuo 21 iki 25 procentų.