Iki šiol gyventojai samdydavosi namų administratorius arba patys, įkūrę bendriją, tvarkydavo savo ūkį. Šių metų pradžioje prabilta apie trečią alternatyvą – jungtinės veiklos sutartį.
Nors tokia daugiabučio namo valdymo forma nenauja, būtent pastaruoju metu ji itin aktyviai brukama gyventojams.
Aptikusios naują nišą, įvairios įmonės kauniečiams pradėjo siūlyti pasirašyti jungtinės veiklos sutartis ir atstovauti jiems. Ant šio masalo užkibę gyventojai jau skundžiasi tokios veiklos trūkumais.
Gyventojai norėjo sutaupyti
Vasario pradžioje V.Krėvės prospekto 39-ojo namo gyventojai, vildamiesi sutaupyti pinigų, pasirašė jungtinės veiklos sutartį. Ši idėja kilo ne jiems patiems, o padedant apsukriems verslininkams.
„Po butus vaikščiojo vyrai ir rinko parašus, tačiau gyventojams nepranešė, kad bus pasirašyta tokia sutartis“, – pyko kaunietė Aldona K.
Netrukus paaiškėjo, kad gyventojų vardu dirbs įgaliotinis Kęstutis Meilūnas. Gyventojų susirinkime jis nebuvo renkamas.
Sąskaitoje – nauja eilutė
Už vasarį gautoje sąskaitoje, kurią atsiuntė įgaliotinio buhalterė, lėšų naujam prižiūrėtojui numatyta nebuvo. Kovą Aldona K. sąskaitoje jau rado eilutę „Kitos išlaidos“ ir sumą – 9 litai.
„City service“ visada įrašydavo, kokios sistemos remontas atliktas ir kiek jis kainavo.
Naujieji tvarkdariai nepasivargino gyventojams paaiškinti, ką ir už kiek remontavo. Kiek žinau, stiklą laiptinėje keitė, elektros skydinėje kažką darė ir vandens stovą taisė“, – piktinosi kaunietė.
Dabar ji nežino, kur kreiptis, jei staiga name kas nors nustotų veikti.
Moteris sako, kad daugiabutyje, administruojamame pagal jungtinės veiklos sutartį, prasidėjo chaosas. Niekas už nieką neatsakingas – tariama gyventojų savivalda virto tiesiog anarchija.
Tinka tik mažiems namams
Bendrija yra juridiškai registruojama struktūra, o jungtinės veiklos sutartis – tarp gyventojų pasirašytas dokumentas. Geriausia – jei jį patvirtintų notaras. Tačiau tai neprivalu.
Jungtinės veiklos sutartį sudarę gyventojai dažniausiai susiduria su piniginėmis problemomis. Reikės taisyti stogą, teks surinkti pinigų, tačiau, tarkim, duos ne visi. Kaip išreikalauti?
Jeigu kuris nors gyventojas nenori dalyvauti jungtinėje veikloje, jis gali tiesiog neapmokėti sąskaitų. Tokias skolas įmanoma išieškoti tik per teismą.
Tačiau jungtinės veiklos sutartį pasirašiusiems gyventojams suderinti ieškinį teismui ir surinkti pinigus advokato paslaugoms – dar viena beveik neįveikiama kliūtis.
Įgaliotinis iki gyvos galvos?
Mindaugas Steponavičius
Teisininkas
„Viešumoje visiškai neužsimenama apie jungtinės veiklos ydas – atstovų atsakomybės ir kontrolės stoką.
Jungtinės veiklos nekontroliuoja jokios valstybės ar savivaldos institucijos. Tai sudaro prielaidas netinkamai namo priežiūrai bei įgaliotų žmonių piktnaudžiavimui. Teisės aktai nenumato įgaliotų asmenų atsakomybės už priimtus sprendimus, todėl namo bendraturčių teises bei teisėtus interesus pažeidę ir jų lėšas iššvaistę įgaliotiniai gali niekada ir neatsakyti už savo veiksmus.
Teisės aktai nereglamentuoja jungtinės veiklos sutarties dalyvių sprendimo priėmimo tvarkos, todėl praktikoje kyla daug sunkumų.
Teisės aktai nenumato ir tokios sutarties termino ar privalomos įgaliotų atstovų rotacijos. Tokiu būdu sudaromos prielaidos įgaliotiniui namo priežiūrą organizuoti ir vykdyti iki gyvos galvos.
Nėra numatyta tokios sutarties privaloma revizija.“