Kauno valdantieji vis linkę girtis sėkmingai panaudojama miestui skiriama ES parama, tačiau tarsi pamiršta apie stringančius projektus. Dėl to esą kalti verslininkai, laimintys savivaldybės skelbiamus konkursus.
Kita vertus, ne visi projektai Kaune stringa, nemažai lėšų pavyko sėkmingai panaudoti.
Konservatoriai tikina jau besirengiantys kitam paramos gavimo etapui, tuo tarpu opozicijoje esantys politikai žeria priekaištų.
Vos neprarado paramos
Štai „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmų rekonstrukcijos darbai strigo net kelerius metus. Dėl to miestas prarado 5,5 mln. litų, skirtų iš Vyriausybės investicijų programos. Buvo baimintasi, kad taip atsitiks ir su 5 mln. litų, kuriuos šiam projektui skyrė ES.
Kol kas europinius pinigus miestas išlaikė. Dabar rekonstrukcijos darbai sportinėje ir pramoginėje „Girstučio“ dalyse vėl vyksta ir netrukus bus skelbiamas komplekso operatoriaus konkursas.
Savivaldybė atnaujino sutartį su tais pačiais rangovais. Darbus atlieka jungtinės veiklos sutartį pasirašiusios bendrovės „Kamesta“ ir vietoj buvusio „Sienojaus“ įkurta bendrovė „Elepsa“.
Dumblą veža tik dabar
Panašus į „Girstučio“ likimas vos neištiko ir dumblo iš Nemuno senvagės išvežimo projekto. Šiems darbams ES davė daugiau kaip 4 mln. litų, tačiau dumblas gulėjo ir smirdėjo ilgiau nei buvo galima.
Miesto valdžia vis žadėjo, kad jis bus išvežtas dar prieš pernykštį rudenį vykusį Europos vyrų krepšinio čempionatą, tačiau taip neatsitiko. Vėliau politikai užsipuolė darbus atliekančią bendrovę „Kauno tiltai“, kuri tikino negalinti dumblo išplukdyti baržomis. Dumblą ji norėjo vežti sunkvežimiais.
Savivaldybė pabūgo, kad, pakeitus dumblo išvežimo būdą, gali tekti grąžinti šiam projektui skirtus ES milijonus, todėl sutartį su „Kauno tiltais“ ji nutraukė. Dėl to dabar aiškinamasi teismuose.
Vasarį buvo atplėšti naujo viešųjų pirkimų konkurso dalyvių vokai. Konkursą laimėjusios bendrovės „Kamesta“, „Hidrum“ ir Vandens vidaus kelių direkcija šią savaitę dumblą pradėjo plukdyti.
Šiek tiek anksčiau – 2004–2006 metais – dėl viešųjų pirkimų procedūrų miestas prarado beveik 10 mln. litų, skirtų Marvelės gatvės statybai.
Yra ir gerų pavyzdžių
Savivaldybės Plėtros programų ir investicijų skyriaus vedėjas dr. Vygintas Grinis nesunkiai išvardijo sėkmingiausius projektus, kuriuos pavyko įgyvendinti gavus ES lėšų.
Beveik 9,5 mln. litų paramos panaudota sujungiant greitkelį „Via Baltica“ su Kauno centru ir pramonės rajonais. Apie 11 mln. litų buvo išleista kuriant mokslo ir technologijų parką „Technopolis“. 5 mln. litų suma skirta elektroninio bilieto viešajame transporte ir keleivių informavimo sistemai kurti.
„Vienas svarbiausių projektų buvo ES pagalba statant didžiausią Baltijos šalyse „Žalgirio“ sporto areną. Kauno pramogų ir sporto rūmų statybai Nemuno saloje gauta 50 mln. litų“, – pasakojo V.Grinis.
2007–2012 metais pavyko panaudoti visą Kaunui skirtą ES paramą.
Rekonstruos Laisvės alėją?
Kauno meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad savivaldybėms turėtų būti skiriama didesnė dalis ES paramos.
„Dabar savivaldai iš valstybei skiriamų lėšų tenka tik 11 procentų.
Tai – viena mažiausių proporcijų visoje Europoje“, – aiškino meras.
Jis vylėsi, kad 2014–2020 metų laikotarpiu Kaunui pagaliau pavyks pagerinti miesto infrastruktūrą. Pirmiausia – rekonstruoti Laisvės alėją.
Galėtų įgyvendinti daugiau
Vis dėlto tenka pripažinti, kad ne visais ES finansavimo instrumentais Kaunas naudojasi.
Pagal ES priemonę „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“ miestas dar nesugeba gauti lėšų.
O jos būtų naudojamos pastaraisiais metais jautriausioms ūkio sritims – gatvėms, tiltams, viadukams statyti ir juos remontuoti.
Anot valdininkų, panaudoti lėšas trukdo detaliųjų planų rengimo, žemės nuosavybės įteisinimo, viešųjų pirkimų procedūros. Jos trunka ilgai, todėl nespėjama laiku pateikti paraiškų.
„Laikas – didelė vertybė, kurios Kaunas netausoja. Galėtume įgyvendinti ir daugiau projektų, tačiau savivaldybės administracija to nesugeba.
Esu įsitikinusi, kad reikėtų pasamdyti daugiau specialistų, kurie galėtų ir sugebėtų šioje srityje dirbti“, – mano tarybos narė Ona Balžekienė.
Skirta 200 mln. litų
Kauno savivaldybei ES struktūrinių fondų parama skirta dviem laikotarpiais: 2004 – 2006 metais pagal Bendro programavimo dokumento (BPD) programas ir 2007 – 2013 metais pagal Veiksmų programas.
Iš BPD laikotarpio daugiausia lėšų skirta transporto infrastruktūrai, verslo aplinkai gerinti ir informacinių technologijų paslaugų irnfrastruktūrai plėtoti.
Iš 2000–2013 metų laikotarpio daugiausia lėšų skirta nacionalinės svarbos turizmo projektams, ekologiško viešojo transporto plėtrai, savivaldos transporto infrastruktūrai modernizuoti.
2004–2012 metais visiems projektams gauta 206 mln. litų paramos.