Paskolų gyventojams čiaupai dar užrūdiję

Paskolų maišas artimiausiu metu nebus atrištas. Tai pripažįsta net ir komercinius bankus prižiūrinčio Lietuvos banko ekspertai.

„Kartais konkretaus banko konkrečiam klientui siūlomos skolinimo sąlygos gali atrodyti per griežtos, kartais – per liberalios, tačiau bendrąsias rinkoje esančias skolinimo sąlygas vertiname kaip adekvačias makroekonomikos lygio rizikai.

Dalis gyventojų skolinimąsi jau vertina gerokai atsargiau ir pirmiausia skuba įvykdyti ankstesnius įsipareigojimus”, – sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos Bankų priežiūros skyriaus viršininkas Mantas Mendelevičius.

Nors paskolų lygis auga menkai, vis daugėja išsimokėti nesugebančių gyventojų. Sparčiausiai didėja 18–25 metų jaunuolių beviltiškos skolos.

„Jaunimo nedarbas siekia apie 30 proc., todėl šie žmonės pažeidžiamiausi”, – teigė asmeninės kredito istorijos sistemos projekto manocreditinfo.lt vadovas Marius Zaikauskas.

Lietuvos bankas sutinka, kad komerciniai bankai vartojamąsias paskolas išduoda nenoriai ir tokio požiūrio keisti neketina. Nors ir tikisi, kad klientai į jų duris ims belstis dažniau.

„Vartojamosios paskolos dažnai būna garantuotos tik paskolą gaunančio asmens pajamomis. Tačiau prasidėjus ekonomikos nuosmukiui namų ūkių pajamos krito.

Dalis žmonių neteko darbo, todėl bankų sektoriaus paskolų namų ūkiams vartojimo reikmėms kokybė suprastėjo, o palūkanos išaugo.

Išaugus kredito rizikai bankai atsargiau teikia naujas paskolas vartojimo reikmėms ir sugriežtino skolinimą, taip siekdami sumažinti patiriamus nuostolius.

Balandį apklausėme komercinius bankus: jie nurodė, kad artimiausią pusmetį vartojimo ir kitų paskolų namų ūkiams standartų nekeis. Bet didesnė dalis bankų bent tikisi, kad tokių paskolų paklausa padidės”, – sako M. Mendelevičius.

Lietuvos komerciniai bankai nuo 2008-ųjų pabaigos išduoda vidutiniškai pustrečio karto mažiau paskolų nei iki krizės.

Per mėnesį išdalijama vidutiniškai po 60 mln. litų vartojamųjų paskolų. Metų viduryje paprastai skolinamasi daugiau, pradžioje ir pabaigoje – mažiau.

Paklausti, kodėl taip sumažėjo skolinimo vajus, bankai pirmiausia duria pirštu į gyventojus: esą šie sunerimo dėl ateities ir nebenori skolintis.

„Žmonės mąsto, kad reikia palaukti, kas dar bus. Uždarbis auga lėtai, nedarbo lygis smunka pamažu.

Galbūt gyventojai tiesiog nenori prisiimti naujų įsipareigojimų, atideda pirkinius, o gyvenimą be skolos brangina labiau nei naujesnius daiktus?” – spėlioja SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Anksčiau vartojimo kreditai dažnai buvo imami naujai įsigytam būstui įrengti ar pirmajai įmokai už būsto paskolą sumokėti.

Dabar būsto rinkoje – ramybė, todėl ir vartojimo kreditų paklausa gerokai sumenko.

Vartojimo kreditai paprastai imami didesniam pirkiniui įsigyti. Tokius planus galima atidėti ateičiai, tačiau būsto reikia čia ir dabar. Vis dėlto būsto kreditų rinka merdi, kaip ir vartojamųjų paskolų.

Pastaraisiais metais per mėnesį išduodama kiek mažiau kaip 100 mln. litų paskolų būstui pirkti – kelis kartus mažiau nei gerovės laikais. Norinčių skolintis irgi nedaugėja.

Būsto rinkoje pagyvėjimas buvo juntamas tik antroje praėjusių metų pusėje, bet jis greitai išsikvėpė.

J. Varanauskienės nuomone, gyventojai tuo metu tiesiog skubėjo pirkti būsto, kol nebuvo įsigalioję griežtesni Lietuvos banko reikalavimai dėl būsto paskolų.

Lietuvos bankas nurodė paskolas būstui pirkti išduoti tik tuo atveju, jei klientas pats sumoka ne mažiau kaip 15 proc. būsto vertės pradinę įmoką. Bankas privalo patikrinti, ar šie pinigai nėra skolinti.

Vadinasi, jei perkamas būstas kainuoja 200 tūkst. litų, reikia turėti bent 30 tūkst. litų. Kartais įmokos prašoma kelissyk didesnės, pavyzdžiui, perkant senos statybos būstą.

Būsto pirkėjai irgi pasikeitė – dabar į bankus kreipiasi tik galintys didesnę paskolos dalį įmokėti savo lėšomis.

„Jaunesniems specialistams būstą įsigyti nėra lengva, jie karjeros pradžioje negauna tokios algos, kokios reikėtų butui pirkti, neturi pinigų pradinei įmokai.

Vidutinės jaunos šeimos pajamos, jei abu žmonės dirba, gali būti apie 3,5 tūkst. litų. Tai nėra daug, todėl ir būsto rinka rami.

Be to, būsto jauniems žmonėms ne visada reikia.

Šiais laikais, jei neranda darbo vienoje vietoje, jie gali išvažuoti kitur ar į užsienį, tad nuosavas butas jiems tik trukdytų”, – svarstė J. Varanauskienė.

Pasak J. Varanauskienės, nors būstas Lietuvoje nuo 2007-aisiais pasiekto kainų piko atpigo beveik perpus, žmonės vis dar nežino, ar dugnas jau pasiektas. Tai stabdo ir pirkėjus, ir pardavėjus.

„Matyti akivaizdus lūkesčių nesutapimas tarp tų, kurie turi būstą ir tikisi jį parduoti brangiau, ir tų, kurie laukia kainų kritimo. Abi šios gyventojų grupės gana didelės.

Todėl pirkėjai ir pardavėjai nesugeba susitarti ir sudaryti sandorių. Kol kas vyrauja nuostata – kas pirmas nusileidžia, tas ne toks gudrus”, – aiškino J. Varanauskienė.

Anot „Swedbank” tyrimo, jeigu šeima nori pirkti 55 kvadratinių metrų butą, o paskolai skirti trečdalį pajamų, Vilniuje ji turi uždirbti 2,8 tūkst. litų, Taline – 2,6 tūkst. litų, Rygoje – 1,9 tūkst. litų.

„Palyginti su ekonomikos pakilimo laikotarpiu, butai dabar labiau įperkami. Bet žmonės labiau analizuoja ir savo finansines galimybes, neskuba priimti sprendimo.

Jei šeima nėra įsitikinusi dėl ateities, būsto įsigijimas naudojantis paskola paprastai atidedamas”, – sakė „Swedbank” Finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė.

Tiesa, besidominčių galimybe pasiskolinti nestinga: antai šįmet per pirmuosius du mėnesius paklausimų dėl būsto paskolų „Swedbank” gavo trečdaliu daugiau nei pernai tuo pat metu.

Kol bankai savo klientams neskuba praverti durų, šie mielai suka į greitųjų kreditų bendroves ir skolinasi už astronomines palūkanas.

Vadinamąją greitąją paskolą jau turi bent vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų. O vienas iš septynių greitųjų kreditų įmonių klientų jau yra tapęs tokiu skolininku, kuris nebemoka paskolos įmokų ir kaupia delspinigius.

Šių metų pirmąjį ketvirtį Vartojimo lizingo ir kredito asociacijai priklausančios greitųjų kreditų įmonės išdavė trimis ketvirčiais daugiau paskolų nei pernai tuo pat metu – 69,6 mln. litų.

Visas greitųjų paskolų bendrovių asociacijos paskolų portfelis pasiekė 234 mln. litų – tapo ketvirčiu didesnis nei pernai. Klientų skaičius siekia net 318 tūkstančių.

Skolininkų neatbaido ir tai, kad kai kuriais atvejais palūkanos siekia net 185 proc. – beveik 13 kartų didesnės nei bankuose.

Vartojimo lizingo ir kredito asociacijos direktorius Pranciškus Gerulis aiškino, kad klientus traukia išaugęs pasitikėjimas – esą žmonėms greitųjų kreditų bendrovės atrodo patikimesnės negu bankai.

„Vyrauja nuomonė, kad bankai daug griežčiau tikrina, tačiau atmetame net kas antrą paraišką. Tiesiog žmonės mumis labiau pasitiki, todėl ir augame”, – tvirtino P. Gerulis.

Pasak jo, greitųjų kreditų palūkanos tokios didelės, nes kreditai išduodami daug operatyviau. „Greitasis tikrinimas yra brangesnis”, – tikino Vartojimo lizingo ir kredito asociacijos vadovas.

SEB banko atstovė J. Varanauskienė aiškino priešingai: jos nuomone, į greitųjų kreditų bendrovių duris beldžiasi tie, kurie dėl per mažų pajamų nesugebėjo pasiskolinti iš banko.

Finansų rinką prižiūrintis Lietuvos bankas greitųjų kreditų populiarumą vertina su nerimu.

„Bankai nebeteikia paskolų tiems klientams, kurie nebūtų pajėgūs įvykdyti prisiimamų įsipareigojimų. Šią nišą užėmė greitųjų kreditų bendrovės, taikančios kitokį verslo modelį: jos didesnę riziką kompensuoja gerokai aukštesnėmis palūkanomis.

Socialinės atsakomybės požiūriu tokia padėtis išties nėra gera. Juk jei laisviau vertinama kredito rizika, į paskolų rinką gali būti įtraukiama žmonių, kuriems užkraunama pernelyg didelė finansinė našta”, – svarsto M. Mendelevičius.

Projekto manocreditinfo.lt vadovas M. Zaikauskas atkreipė dėmesį, kad pernykštis bandymas įstatymu priversti greitųjų kreditų bendroves atidžiau atrinkti, kam skolinti, o kam ne, visiškai žlugo.

„Įstatyme įtvirtinti atsakingo skolinimo principai – tik deklaracija. Įstatymas neįpareigoja greitųjų kreditų įmonių vertinti visos įmanomos informacijos apie gyventoją prieš jam išduodant paskolą. Pačių gyventojų atsakingas skolinimasis – dar labai mažai paplitęs reiškinys. Žmonės paprastai neįvertina padarinių, kuriuos sukelia pradelstas mokėjimas”, – aiškino M. Zaikauskas.