Išskirtiniai rankų gamybos kilimai su sudėtingais raštais, kuriuos prekybininkai tikėjosi parduoti viešbučių tinklams, ambasadoms ar privačių namų savininkams, dabar sukrauti aukštuose ir blausiai apšviestuose sandėliuose, į kuriuos įėjus iškart pajuntamas vilnos kvapas, paslepiant nuostabias spalvas nuo žmonių akių.
„Prieš keletą dešimtmečių čia buvo 300 prekiautojų kilimais, importuojamais iš Irano, - sako kilimų pardavėja Monireh Nobari, verslą Vokietijoje plėtojanti kartu su savo broliu. - Dabar jų likę tik 45. Praeityje išgyvenome krizes, bet nežinome, kaip bus toliau“.
Ji nebeužsako naujų kilimų dėl Vakarų šalių sankcijų, kurios taikomos dėl Irano plėtojamos branduolinės programos. Iranas teigia, kad jo branduolinė programa visiškai taiki.
Kitas Hamburgo persiškų kilimų pardavėjas Miras Sadeghas Heydarinami sako, kad pastarieji mėnesiai jo verslui buvo patys blogiausi.
Prekyba persiškais kilimais ir taip išgyvena ne per geriausius laikus dėl augančios pigios konkurencijos iš Kinijos ir vartotojų skonio pokyčių – dabar jie dažniau pageidauja paprastos kiliminės grindų dangos iš „Ikea“, o ne prabangių rankų gamybos kilimų.
Vašingtonas praeityje buvo uždraudęs persiškų kilimų importą kaip dalį sankcijų prieš Iraną,. Bet 2000 m. B. Clintono administracija padarė geros valiuos gestą ir leido importuoti iš Irano kilimus, pistacijas, ikrus bei džiovintus vaisius.
Išimtis kilimams buvo atšaukta 2010 m. rugsėjį. Kilimų pardavėjai sujudo šaukti, kad toks draudimas kenkia ne Irano vyriausybei, o vietinėms neturtingų bendruomenių moterims, darančioms kilimus.
Tačiau kilimų gamyba yra svarbus Irano ekonomikos ramstis. Kilimai sudaro didžiausią Irano eksporto dalį po angliavandenilių ir jų gaminių bei pistacijų.
Per kalendorinius metus nuo 2011 m. kovo Teherenas eksportavo kilimų už 600 mln. JAV dolerių, o per ateinančius metus ketina padidinti eksportą iki 1 mlrd. JAV dolerių, didindamas prekybą Kinijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Prieš paskelbiant embargą JAV importuodavo persiškų kilimų už 41 mln. JAV dolerių.
Hamburgas pasauliniu kilimų prekybos centru tapo po Antrojo pasaulinio karo, kai laisvojo uosto taisyklės leido įvežti prekes nemokant importo mokesčio. Persiški kilimai pokarinėje Vokietijoje tapo egzotiška pirmojo būtinumo preke, ir tai viliojo į šalį prekybininkus iš Irano.
Jie persikėlė į Vokietiją kartu su šeimomis ir Hamburge suformavo, kaip patys sako, antrąją pagal dydį Europoje iraniečių diasporą po Londono. Hamburgo bendruomenės nariai labiausiai priešinasi Irano prezidento Mahmoudo Ahmadinejado politikai.
Kovo mėnesį Belgijoje įsikūrusi didžiausia pasaulyje elektroninio atsiskaitymo sistema SWIFT nusprendė įtraukti visus Irano bankus į ES juodąjį sąrašą.
Tai sudavė smūgį legaliai prekybai tokiomis prekėmis, kaip rožių vanduo, pistacijos ir avių žarnos, kurios naudojamos Vokietijoje ypač mėgstamoms „Bratwurst“ dešrelėms.
Nuo liepos 1 d. ES uždraudžia naftos importą iš Irano – tai pirmiausia palies Graikiją, Italiją ir Ispaniją – didžiąsias Irano naftos žaliavos importuotojas.