Oficialios žinios iš Sienos miesto, kuriame įsikūręs bankas „Monte dei Paschi di Siena”, nėra labai blogos.
Ketvirtoji pagal dydį Italijos kredito grupė išlaikė visus privalomus testus ir galėtų gyvuoti dar penkis šimtus metų. Tačiau iš renesansinės banko būstinės – Sansedoni rūmų – sklinda nerimo ženklai.
Pirmiausia Europos bankininkystės institucija EBA pasiūlė vienintelę tolesnio banko gyvavimo sąlygą – padidinti kapitalą 3 mlrd. eurų (10,35 mlrd. litų).
Antrasis – vis auga skolos vienuolikai Italijos ir užsienio bankų. Trečia – Sienos banko vadovas Giuseppe Mussari atsisakė toliau vadovauti grupei, nes tapo Italijos bankų asociacijos prezidentu.
Maža to: kyla nesutarimų ir grupės viduje. Beveik pusę tūkstantmečio banką valdė fondas „Fondazione Monte dei Paschi di Siena”.
Pagal statutą jam turi priklausyti ne mažiau kaip 51 proc. banko turto. „Fondazione” savo ruožtu priklausė nuo miesto savivaldybės, o savivaldybė – nuo kairiųjų partijų, kurios valdo miestą.
Glaudžiai susijęs su miestu
Sienos bankas – unikalus. Jis įkurtas 1472 metais nepriklausomos Sienos respublikos magistratūros nutarimu ir veikia be jokių pertraukų iki šių dienų.
Bankas atsirado kaip kredito paramos įstaiga neturtingiems Sienos amatininkams ir žemdirbiams. Jam priklausė nekilnojamasis turtas – Toskanos ganyklos. Vėliau bankas pradėjo teikti paskolas Europos monarchams.
Kai Sienos respubliką nukariavo Toskanos kunigaikštystė, „Monte dei Paschi” neprarado savarankiškumo ir tapo svarbiausiu miesto gerovės garantu. Pusę savo pelno jis išdalydavo Sienos miestui ir apylinkėms. Dėl to 60 tūkstančių gyventojų turintis miestukas tapo vienas turtingiausių Italijoje.
Kol bankui sekėsi, Siena maudėsi piniguose. Per 15 metų „Fondazione” išdalijo 1,9 milijardo eurų (6,555 mlrd. litų).
Pinigų gavo visi: 17 miesto istorinių kvartalų, universitetas, krepšinio klubas, vyndariai, mokyklos, gydymo įstaigos, labdaros fondai.
Vien 2008 metais bankas miestui dovanojo 250 mln. eurų (862 mln. litų). Nesunku suprasti, kodėl miestiečiai banką geranoriškai pravardžiavo „Monte del Babbo Natale” – Kalėdų Senelio pinigų fondu.
Blogo pirkinio padariniai
Šįmet banką valdantis „Fondazione” žada miestui suteikti vos 50 mln. eurų (172 mln. litų). Seniausią pasaulio banką prislėgė milžiniški įsipareigojimai.
Žvarbūs vėjai Sienoje papūtė po to, kai bankas padarė vieną, bet esminę strateginę klaidą.
2008 metais „Monte dei Paschi di Siena” nutarė plėsti įtaką Šiaurės Italijoje. Taikinys – turtinguose regionuose veikiantis bankas „Antonveneta”. Šią kredito įmonę Siena plėšte išplėšė iš ją valdžiusio ispanų banko „Santander”.
Sandorio kaina buvo didžiulė – 9 mlrd. eurų (31 mlrd. litų). Ši suma maždaug 20 kartų viršijo perkamo banko metų pelną.
Sienos strategai labai greitai suprato, kad „Antoveneta” bankas yra tas kąsnis, kuriuo viena stipriausių Italijos bankų grupių užsprings.
Taip ir atsitiko: 2012 metų pradžioje „Monte dei Paschi di Siena” drauge su „Antoveneta” vertė smuko iki 9 mlrd. eurų.
Gelbės naujas vadovas
Siena neskuba paklusti EBA reikalavimams.
Banko vadovų nuomone, „Monte dei Paschi” pasveiks, pardavęs milijardo eurų vertės turto, sumažinęs išlaidas ir atleidęs dalį personalo.
Tačiau visa tai – jau naujojo banko prezidento Alessandro Profumo galvos skausmas. Siena patikėjo savo likimą charizmatiškam 55 metų bankininkui iš Genujos.
A. Profumo – buvęs didžiausios Italijos finansinės grupės „Unicredit” vadovas.
Pastaruoju metu šis Italijos finansų talentu vadinamas specialistas buvo be darbo.
„Unicredit” su A. Profumo atsisveikino sumokėjusi jam 40 mln. eurų (138 mln. litų) išeitinę kompensaciją. Dabar šio bankininko rankose – seniausio pasaulio banko likimas.