Sunkmečiu netekęs darbo dviejų dukrų tėvas išmoko taupymo abėcėlę

Pernai Estijos ir Latvijos dirbančių gyventojų perkamoji galia didėjo, o Lietuvoje realusis darbo užmokestis trečius metus iš eilės mažėjo.

Estai sukaupė daugiausia santaupų, tačiau jiems tenka daugiausia paskolų vienam gyventojui. Lietuviai gali pasidžiaugti tuo, kad indėlių vienam gyventojui tenka daugiau negu paskolų.

Latvijoje vienam gyventojui tenkanti indėlių suma yra mažiausia iš trijų Baltijos valstybių, tačiau paskolų jie turi daugiau. Tą parodė SEB banko tyrimas trijose Baltijos valstybėse.

„Lietuvos ryto” pakalbintos lietuvių, latvių ir estų šeimos tikino, kad pastarieji metai jas privertė taupyti. Jos viliasi šių įgūdžių neprarasti ir ateityje.

Vilniečiams Linai ir Mindaugui Skardžiams pastarieji metai dovanojo ne tik dvi dukteris, bet ir finansinių išmėginimų.

Krizės pradžioje sulaukę smūgio (Mindaugas neteko darbo) sutuoktiniai taupymo paslapčių mokėsi iš vienos „Lietuvos ryto” televizijos laidos ekspertų.

Kai kurias išmoktas pamokas, kai šeima finansiškai sustiprėjo, į šoną nustūmė laikas, tačiau dalį patarimų Skardžiai į galvą įsidėjo visiems laikams. Nors sunkmečiui šeima dar nepaskelbė pabaigos, ji neslepia pernai jau leidusi sau lengviau atsikvėpti.

„Pagrindinė taisyklė, kurios laikomės griežtai, – pirkinių sąrašas”, – aiškino 28 metų L. Skardžiuvienė. Ji su bendraamžiu vyru paiso ir dar vieno finansų specialistų patarimo – atidėti pinigų juodai dienai.

Dvi dukteris – ketverių Moniką ir dvejų metų Laurą – auginanti pora kiekvieną mėnesį moka 500 litų kaupiamojo draudimo įmoką. Sutuoktiniai viliasi, kad kol dukterys sulauks pilnametystės, sąskaitoje bus 50 tūkst. litų, skirtų jų mokslams. Jie mielai atidėtų dar daugiau, tačiau pagausėjus šeimai prireikė erdvesnio būsto. Tad Skardžiai statosi namą.

Sutuoktiniai Skardžiai prieš ketverius metus pasimokė, kaip gerai turėti santaupų. Tuomet iš tėvų pastogės persikraustę į savą, jie pajuto užgriuvusių kasdienių buities išlaidų naštą. Gimus dukteriai vyras neteko darbo. Tokia padėtis truko pusmetį.

Jiems įsiminė tą diena, kai teko sukulti taupyklę – į ją pora metė metalinius litus, šitaip kaupdama savotišką kraitį tuomet dar vienturtei Monikai.

Taupyklėje buvusiais 1700 litų šeima tuomet užkaišiojo netikėtai atsivėrusias finansines spragas.

„Dabar ribojame pirkinius. Įsigyjame tai, ko tikrai reikia. Nepasiduodame akcijų traukai”, – tikino L. Skardžiuvienė.

Tiesa, moteris nerimauja dėl grįžimo į darbą po vaiko priežiūros atostogų. Ji viliasi, kad vienoje telekomunikacijų bendrovėje jos lauks darbo vieta.

„Ne vienai mano draugei darbdaviai pasiūlė trečius metus būti su vaiku namie. O už tai motinystės išmoka juk nemokama. Mūsų šeimai tai būtų didelis smūgis”, – sakė L. Skardžiuvienė.

45-erių latvis Artis su žmona Ilze augina tris vaikus, tad išlaidų, anot jo, daugiau nei pakankamai. Krizė pastaraisiais metais apkarpė šeimos pajamas: sumenko privačioje bendrovėje dirbančio vyro atlygis, išaugo kainos.

Padėties nesušvelnino ir tai, kad kelerius metus vaikus auginusi žmona susirado darbą.

Artis apskaičiavo, kad jo šeimos pajamos per pastaruosius trejus metus susitraukė 25 procentais, o išlaidos, kad ir smarkiai taupant, išaugo bent 20 proc.

Valmieroje gyvenanti šeima kiekvieną mėnesį stengiasi atidėti bent keliasdešimt latų, tačiau dažniausiai santaupos greitai sutirpsta užgriuvus netikėtoms išlaidoms.

„Man labai gaila, kad tenka taupyti ir vaikų sąskaita. Jie lanko nemokamus būrelius, nors norėtume vyriausios dukters muzikinį talentą lavinti ir su privačia mokytoja. Labai tikiuosi, kad taip ir bus nuo rudens”, – kalbėjo Artis.

Netrukus jis ketina išeiti mėnesiui ar dviem atostogų ir vykti laikinųjų darbų į Vokietiją – pagelbėti vietos ūkininkui. Artis viliasi, kad tai padės papildyti piniginę reikšminga suma.

„Jei vokiečiui patiksiu, galbūt važiuosiu ir rudenį. Tiesa, nežinia, kaip į tai reaguos mano viršininkas čia, Latvijoje”, – svarstė Artis.

Verslo konsultantė estė Irina Talviste su namiškiais savo pajamas ir išlaidas pastaraisiais metais taip pat skaičiuoja kur kas įdėmiau nei anksčiau.

Tai estų šeima sieja ne su pasaulį krėtusia ekonomikos krize, o labiau su pasikeitusiu Estijos piniginiu vienetu – prieš metus kroną pakeitusiu euru.

„Krizė nelabai paveikė mūsų šeimos biudžeto. Aš turėjau savo įmonę, susijusią su turizmo verslu, vyras dirbo statybų įmonėje.

Prasidėjus bėdoms nekilnojamojo turto rinkoje, vyras pakeitė darbą – įsteigė savo kompiuterių įmonę. Jam sekėsi. Tad didelių rūpesčių nepatyrėme”, – pasakojo I. Talviste.

Tiesa, nors pajamos nepakito, šeima, norėdama apsidrausti nesėkmės atveju, pradėjo taupyti – sumažino išlaidas. Labiausiai keisti savo įpročius teko dukteriai gimnazistei – tėvai apkarpė sumą, skiriamą puoštis mėgstančiai dukteriai.

I. Talviste su sutuoktiniu prieš metus pradėjo kas mėnesį atidėti apie 5000 kronų – daugmaž 320 eurų. Šiuos pinigus šeima panaudotų kasdienėms išlaidoms, jei prispaustų bėdos.

Sutuoktiniai yra numatę ir kaip panaudos santaupas, jei blogasis scenarijus juos aplenktų. Tai, ką pavyko sukaupti, jie investuos į vyro verslą.

Kadangi sutuoktinio verslas klostosi gerai, o turizmas patyrė smūgių, I. Talviste nutarė atsisakyti savo įmonės ir tapti verslo konsultante. Dėl tokių permainų smarkiai – apie 70 proc. – susitraukė jos atlyginimas.

Šeimai teko atsisakyti anksčiau įprastos tolimos kelionės į šiltuosius kraštus. Tačiau vasaros atostogų prie Baltijos jūros ji vyks ir šiemet. Tiesa, rinksis ne Palangą, kaip anksčiau, o artimesnę Jūrmalą.

Kur kas rečiau nei anksčiau I. Talviste išsiruošia ir grožio procedūrų.

„Tačiau net ir tai nebuvo labai skausminga mūsų šeimai. Kur kas labiau mus paveikė euro įvedimas. Reikėjo išmokti kitaip skaičiuoti. Atrodo, suma eurais yra nedidelė, kai esi pratęs prie kronų, o iš tiesų tai jau nemenki pinigai. Iki šiol dar nepripratau”, – sakė estė.

Anksčiau dėl kronų nesismulkindavusi moteris dabar apdairiau renkasi kad ir pakuotę kavos. Atrodytų, menkas skirtumas – 3 ar 4 eurai, tačiau ji gerai perprato, kad derėtų pasidairyti euru pigesnės kavos.

„Matau, kaip parduotuvėse žmonės, ypač vyresni, prisikrauna produktų, o prie kasos, kai sužino galutinę kainą, vėl iškrauna dalį jų. Iki šiol kai kuriose parduotuvėse nurodoma ir kaina kronomis, kad žmonėms būtų paprasčiau skaičiuoti”, – pasakojo I. Talviste.

Tiesa, jos motina pensininkė, iki tol skaičiuodavusi kiekvieną kroną, išsiverčia ir su kuklia 280 eurų pensija.

„Ji geriau už mane perprato, ką reiškia kiekvienas euro centas”, – prisipažino 40-metė estė.

Atlyginimai Baltijos šalyse didėjo, tačiau realųjį darbo užmokestį apkarpė infliacija.

Latvijoje realusis darbo užmokestis per metus padidėjo 0,1 proc., o paskutinį 2011-ųjų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2010-aisiais, – 0,6 proc. Tuo pat metu Estijoje realusis darbo užmokestis augo 2,1 proc.

Lietuvoje jis dvyliktą ketvirtį iš eilės mažėjo. Paskutinį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su 2010-ųjų 4-uoju ketvirčiu, realusis darbo užmokestis susitraukė 1,5 proc.

Prognozuojama, kad šiemet jis turėtų pradėti augti.

Didžiausias vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių yra Estijoje. Jis Latvijoje gaunamą darbo užmokestį viršija 28 procentais, Lietuvoje – 37 procentais. Vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Latvijoje yra 7 procentais didesnis nei Lietuvoje, tačiau dėl didesnių mokesčių Latvijoje darbuotojų į rankas gaunamas atlygis vis dar tebėra mažiausias iš visų Baltijos šalių.

Paskutinį 2011 metų ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvoje siekė 489 eurus (1689 litus), Latvijoje – 481 eurą (1661 litą).

Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių Latvijoje buvo 676 eurai (2334 litai), Lietuvoje – 630 eurų (2175 litai), o Estijoje – 865 eurai (2987 litai).

„Susiklostė kiek keista situacija. Nors gyventojų lūkesčiai prastėjo, vartojimas augo. Paprastai prastėjant lūkesčiams šiek tiek atsilikdamas mažėja ir vartojimas.

Tačiau vien Lietuvoje pernai vartojimas išaugo 10 procentų”, – kalbėjo „Swedbank” šeimos finansų ekspertė Odeta Bložienė.

Kelerius metus smarkiai taupę žmonės buvo priversti atnaujinti ir drabužius, ir buities įrangą. Be to, nepasitvirtino prasčiausios prognozės dėl nedarbo.

Pasak O. Bložienės, vartojimo augimą padidino ir buvę „Snoro” klientai – atsiėmę indėlius juos išleido, užuot taupę toliau. Skaičius galėjo padidinti ir kasos aparatų įvedimas turguje – dabar apdorojami ir jų duomenys.

„Maistui tenkančios išlaidos labai reikšmingos. Lietuviai joms skiria apie ketvirtadalį uždarbio. Maisto kainos praėjusiais metais kilo apie 8 procentus, panašiai turėtų kilti ir šiemet. Tai ypač skaudžiai pajuto tos šeimos, kurių pajamos nėra didelės.

Nors maistas brango, Lietuvos gyventojai jam skiria tokią pat sumą kaip ir anksčiau. Vadinasi, arba atsisako dalies produktų, arba ieško kuo pigiau”, – kalbėjo O. Bložienė.

Estai reaguoja jau ramiau

* Pasak SEB Baltijos šalių namų ūkių ekspertų, uždarbiavimas užsienyje ir išvykusiųjų svetur pervedamos lėšos gerokai padidino namų ūkių pajamas visose trijose šalyse.

* Vis dėlto, nepaisant pagerėjusios bendros situacijos, menkas vartotojų pasitikėjimas Estijoje lėmė iki tol buvusio didelio pasitikėjimo rodiklių atotrūkio tarp Estijos ir kitų Baltijos šalių sumažėjimą.

* Pasak Estijos SEB banko šeimos finansų ekspertės Triin Messimas, prabėgus metams po euro įvedimo žmonės tapo ramesni. „Nors visus trikdė finansų krizė Europoje, dabar jau galima sakyti, kad estai į eurą žiūri kur kas ramiau. Dalis vartotojų netgi planuoja imti paskolas, pirkti nekilnojamojo turto”, – sakė ekspertė.