Vakarų Europos, Skandinavijos šilumos ūkio specialistams sunku suvokti, kodėl Lietuvos gyventojai nesiryžta renovuoti daugiabučių.
Daugelis šalių pasirinko skirtingus būdus, kaip atnaujinti namus, bet niekur nebuvo susidurta su tokiu gyventojų pasipriešinimu kaip Lietuvoje.
Praėjusią savaitę Kopenhagoje vykusiame Europos šilumos tiekėjų susitikime apie renovaciją beveik niekas neužsiminė – daugelyje šalių namai atnaujinami be didesnių problemų.
Senų butų niekas nepirks?
Didelės sąskaitos už šildymą ir krintanti būsto vertė turėtų priversti lietuvius renovuoti savo namus. Tuo įsitikinęs Europos šilumos tiekėjų asociacijos „Euroheat & Power” prezidentas Birgeris Lauersenas.
„Kai lankiausi Lietuvoje, mane nustebino, kiek daug čia neatnaujintų namų. Dar labiau nustebau sužinojęs, kad gyventojai tam priešinasi”, – sakė B.Lauersenas.
Gal reikėtų namus renovuoti priverstinai, kaip siūlo kai kurie Lietuvos analitikai? „Kiekviena šalis turi savo pavyzdžių. Bet nesu tikras, ar kur nors tai buvo daroma prievartos būdu”, – teigė asociacijos vadovas.
B.Lauersenas siūlė pasidairyti kitose valstybėse. Kai kur renovacija prasidėjo priėmus reikiamus įstatymus, o kai kur privertė rinka – aptriušusiuose namuose paprasčiausiai niekas nenorėjo gyventi.
„Pavyzdžiui, jei Danijoje stovi senas, energijos netausojantis namas, jo gyventojai bus paskutiniai savininkai, nes jų butų niekas nenorės pirkti.
Daugiabutis arba turės būti renovuotas, arba bus nugriautas”, – sakė asociacijos vadovas.
Kartais tai paskatina daryti ir bankai, paskolindami viso namo gyventojams pinigų persikelti į naują būstą.
„Tačiau nežinau, ar tai tiktų Lietuvai. Jūsų padėtis specifinė, nes tokių namų daug, juose gyvena daug žmonių. Sprendimą turite rasti patys”, – tikino B.Lauersenas.
Namus galima ir griauti
Švedijos Halmstado universiteto mokslininkas Svenas Werneris taip pat mano, kad nuvertėjantys seni būstai turėtų priversti gyventojus keisti mąstyseną.
„Kai kurių Europos šalių patirtis rodo, kad senus namus geriau griauti, o gyventojus perkelti į naują būstą.
Taip, pavyzdžiui, buvo daroma Didžiojoje Britanijoje, Danijoje”, – teigė mokslininkas.
Pasak jo, kiaurų daugiabučių gyventojai patys vieną dieną pajus, kad jų gyvenimo kokybė yra itin menka.
„Tokiuose namuose žiemą dažnai būna žema temperatūra, o tai mažina gyvenimo komfortą.
Galbūt tokie nepatogumai pakeistų lietuvių nuomonę?” – svarstė Halmstado universiteto mokslininkas.
Viską atidavė bendrijoms
Estijoje per pastaruosius keletą metų renovacija įgavo milžinišką pagreitį.
„Tereikėjo priimti vos vieną įstatymą ir įgyti žmonių pasitikėjimą”, – teigė Estijos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Andresas Veske.
Estijoje daugiabučio namo savininkė yra gyventojų bendrija. O Lietuvoje kiekvienas gyventojas jaučiasi visagalis šeimininkas.
„Jei bendrija nusprendžia renovuoti namą, niekas negali to sustabdyti. Joks nepatenkintas pensininkas”, – sakė A.Veske. Žinoma, pasitaiko ir bijančių įsipareigoti.
„Mano tėvai Taline taip pat nerimavo imdami paskolą namo renovacijai.
Tačiau apskaičiavo, kad tai vis tiek pigiau. Bent jau sąskaitos neauga”, – pridūrė A.Veske.
Tiesa, prievartinės renovacijos jis neįsivaizduoja: „Jei daugiau kaip pusė bendrijos gyventojų nesutinka, nieko nepadarysi.”
Estija senų daugiabučių renovacijai naudoja įvairių fondų lėšas, taip pat už parduotus taršos leidimus gautus pinigus.
Kaimynus privertė sukrusti
O lenkai pagal renovuotų namų skaičių pirmauja regione. Čia gyventojus išjudino paprasčiausias pavydas.
Senuose namuose gyvenantys žmonės išvysdavo, kad šalia stovintis apleistas daugiabutis buvo atnaujintas, pasikalbėdavo su kaimynais. Taip prasidėjo kone renovacijos lenktynės, nes lėšos tam buvo skiriamos iš bendro fondo.
Tiesa, Lenkijoje renovacijos variklį paleido savivaldybių įmonės, kurios pačios ieškodavo ir finansavimo, ir statybininkų. Procesas taip įsibėgėjo, kad savivaldybės bendrovės tik prižiūri, kaip gyventojams sekasi bendrauti su renovavimo paslaugas siūlančiomis privačiomis bendrovėmis.
Pasaulinių verslo kompanijų atstovai įsitikinę, kad senus daugiabučius galima paversti pasyviaisiais.
Tokią idėją pasiūlė bendrovės „Velux Group” atstovas Frankas Hansenas.
Pasak jo, atėjo laikas daugiabučius priversti susikurti energiją viduje, pavyzdžiui, naudojant kompiuterių tarnybinių stočių skleidžiamą energiją.
Siūlo paslaugų bendroves
Mūsų šalies valdininkai siūlo į lenkišką panašų modelį. Valdininkai įsitikinę, kad renovacijos traukinį gali išjudinti energetikos paslaugų bendrovės.
„Tai būtų geras sprendimas, nes gyventojams nereikėtų įsipareigoti, o bendrovės gautų pelno”, – „Lietuvos rytui” sakė energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas.
Pagal sumanymą, konkursus laimėjusios bendrovės renovuotų daugiabučius, o gyventojams liktų tos pačios sąskaitos už šildymą.
„Tačiau jos nustotų augusios”, – pridūrė viceministras. Sutaupytas skirtumas atitektų namą renovavusiai bendrovei.
Be to, kaip pabrėžė viceministras, gyventojai turėtų ką kaltinti, jei renovacija būtų atlikta nekokybiškai.
„Priversti gyventojus renovuoti namą būtų sunku – juk neisi prieš žmonių valią”, – teigė K.Žilėnas.
Todėl šiuo atveju vis tiek reikėtų gyventojų sutikimo.
Panašią schemą dar prieš trejus metus siūlė ir analitikas Raimondas Kuodis. Tačiau kada ši idėja bus įgyvendinta, kol kas lieka neaišku.
Siūlo prievartą
Kai kurie Lietuvos ekspertai siūlo taikyti prievartą renovuojant namus. VGTU mokslininkas Vytautas Martinaitis įsitikinęs, kad jeigu per 20 metų Lietuvoje daugiabučių gyventojai patys nieko nenusprendė, reikia juos įpareigoti.
„Renovacija pajudės iš mirties taško tik tada, kai bus atsisakyta galimybės leisti viską spręsti tik butų savininkams”, – sakė mokslininkas.