Į nepriklausomų ekspertų iš įvairių užsienio šalių sudarytą geriausiai restauruotų ir išsaugotų Europos kultūros paveldo objektų sąrašą pateko ir vienas Lietuvoje esantis statinys.
Įtakingiausia Europos paveldo organizacija „Europa Nostra” Liubavo dvaro vandens malūną pripažino vienu geriausių senovinių pastatų išsaugojimo pavyzdžių. Šie rinkimai tarp paveldosaugos specialistų itin vertinami. O apdovanojimas netgi vadinamas kultūros paveldo „Oskaru”.
Tikisi daugiau lankytojų
Liubavo dvaro malūno-muziejaus įkūrėjas G. Karosas lankytojų laukia jau nuo praėjusių metų pavasario. Iki šiol jų čia apsilankė vos keletas tūkstančių.
„Dar nelabai žmonės žino apie šį naują lankytiną objektą, nes jis tik neseniai pradėjo veikti. Tikiuosi, kad dabar padidės ir tarptautinis malūno žinomumas. Nes yra tokių turistų, kurie lanko tik į kultūros paveldo sąrašus įtrauktus objektus. Lietuva taip pat atsidurs Europos paveldo žemėlapyje”, – dėmesio tikisi G. Karosas.
Prašė chemikų pagalbos
Muziejaus įkūrėjas džiaugėsi, kad Liubavo dvaro teritorijoje esančio vandens malūno restauraciją pavyko atlikti itin preciziškai.
Visas pastato ir malimo įrangos detales specialistai gamino pagal išlikusius senus fragmentus ir remdamiesi istorine medžiaga.
G. Karosas, restauruodamas malūną, į pagalbą kvietėsi netgi chemikus. Mat ant girnų buvo surašyti senoviniai medžiagų pavadinimai, iš kurių mišinio gaunama masė girnapusėms padengti, kad jos gerai maltų grūdus.
„Reikėjo tuos užrašus iššifruoti, kad išsiaiškintume, kokias medžiagas atitinka tie senoviniai pavadinimai. Ne visiems tai pavyko.
Galiausiai chemikai viską ištyrė. Ir iš tiesų sumaišę kelias medžiagas gavome masę, kuri vėliau ėmė stingti”, – pasakojo G. Karosas.
Atnaujino ir turbiną
Trijų aukštų, maždaug 300 kv. metrų ploto vandens malūnas, pastatytas prie Žalesos upelio, itin puošnus.
Pats pastatas sulipdytas iš skaldytų akmenų, o langų apvadai – iš raudonų plytų. Malūno girnos nudažytos tamsiai raudonais ir rudais atspalviais.
Dažytos girnos – neįprasta. Tai rodo, kad malūno įranga buvo aukštos kokybės, kai kurios dalys atvežtos iš užsienio.
Sunkiausia restauratoriams buvo atnaujinti malūno turbiną, nes ji buvo labai suirusi.
„Paprastai, kai restauruojami vandens malūnai, turbinos būna iškeliamos ir kaip eksponatas pastatomos lauke. Mes turbiną sutvarkėme ir dabar ji veikia”, – teigė G. Karosas.
Tiesa, turbina įjungiama tik išskirtiniais atvejais – tyrėjams ar profesionalams, kurie ypač domisi vandens malūnais, jų tradicijomis.
Visi kiti lankytojai gali apžiūrėti tik malimo įrangą, vaizdo įrašus, kuriuose rodoma, kaip ji veikia. Taip pat – malūno pastatą ir susipažinti su Liubavo dvaro istorija viduje įrengtoje ekspozicijų salėje.
Restauruoti Liubavo dvaro malūną ir įrengti muziejų kainavo apie pusantro milijono litų. Didžiąją lėšų dalį šiems darbams skyrė Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų paramos fondai.
Dvaras – vienas seniausių šalyje
Netoli Europos parko esantis Liubavo dvaras yra vienas seniausių visoje Lietuvoje, jį visuomet valdė tik kilmingieji.
Liubavo dvaro tvenkinių taisymas minimas jau 1546-aisiais, pirmosiose Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto iždo knygose.
Tuo metu dvaras tiekė žuvis valdovo stalui, o dvaro valdos siekė net Siesarčio, Kirneilio ir kitus ežerus netoli Molėtų.
Liubavo dvaro sodybai iš viso priklauso apie 20 įvairios paskirties pastatų.
Vandens malūnas Liubavo dvaro sodyboje pastatytas 1902 metais ant senų pamatų.
Apdovanojimą yra gavęs ir Kauno pastatas
Kultūros paveldo organizacija „Europa Nostra” įkurta 1963-iaisiais. Organizacija siekia skatinti paveldo saugojimą ir diegti aukštus standartus restauruojant svarbius pastatus.
Ji vienija 250 nevyriausybinių organizacijų iš 50 Europos šalių, taip pat bendradarbiauja su Europos Sąjunga, Europos Taryba ir UNESCO.
Europos paveldo apdovanojimai vyksta nuo 2002 metų. Juos tuomet, kaip ES programos „Kultūra 2000” įgyvendinimo dalį, įsteigė Europos Komisija, o organizuoti paskyrė organizaciją „Europa Nostra”, kuri yra pripažinta Europos paveldo saugotoja.
Šiemet nepriklausomi ekspertai 16 geriausių objektų atrinko iš 226 paraiškų, gautų iš 31 šalies.
2004-aisiais organizacijos „Europa Nostra” apdovanojimą buvo pelnęs Vytauto Didžiojo universiteto pastatas, esantis K.Donelaičio gatvėje Kaune (nuotr.).
Tarpukariu šiame pastate buvo įkurdintas Lietuvos Respublikos ministrų kabinetas ir įrengtas užsienio reikalų ministro reprezentacinis butas.