Vis daugiau gerbėjų randa ilgus metus posūnio dalią kentęs riešutmedis: jo tekstūra puošia spintas, stalus, kėdes ir suolus. O tamsus ąžuolas užleidžia lyderio pozicijas, šiemet madingi tik šviesaus ąžuolo gaminiai.
Klasika klesti
Ypač gerai atrodo baldai su įaugusiomis šakomis, įtrūkiais ir panašiais natūralios medienos „defektais” – vokiečiai tiesiog pamišo dėl tokių stalų.
Šių metų Kelno tarptautinė baldų paroda „Imm Cologne”, kaip ir pernai, atsigręžė į natūralias medžiagas, bet vis dar nepalieka šalto metalo ir stiklo.
„Didesnio kontrasto nebūna: žmonės gyvena technologijų pasaulyje, kita vertus, jiems vis labiau norisi apstatyti savo namus baldais iš natūralių medžiagų”, – „Lietuvos rytui” sakė Baldžių sąjungos tendencijų ir dizaino specialistė Ursula Geismann.
Tiesa, parodos kritikai Kelne pasigedo neįprastų dizainerių sprendimų: kur akis užmato, vyravo tik klasikinės formos. Net jauni kūrėjai stengėsi paisyti pastaraisiais metais kone taisykle virtusio principo: klasika geriau perkama.
Madingi dideli ir masyvūs
Masinių baldų gamintojai jau kelintus metus svetaines siūlo apstatyti masyviais minkštaisiais kampais žema atkalte ir minkštu pufu, kuris atstoja staliuką.
Šalia arba tiesiog įmontuotas į kampą – mobilus krėslas, ant kurio išsitiesus patogu žiūrėti televizorių.
Krėslo atkaltėje – kišenė televizoriaus pultui, kad, gink Dieve, tik nereikėtų atsistoti!
Minkštieji kampai aptraukiami jokiu būdu ne oda, o jaukia vilna – velta ar grubios struktūros. Pastebima ir languoto audinio tendencija. Dažnas baldininkas kombinuoja tokią prašmatnią sofą su korį primenančia lentyna per visą sieną medienos, lakuoto laminato, plastikiniu ar stiklo paviršiumi. Būtinas tokio kampo atributas – nedidelis apvalus krėslas šalia.
Įdomu, kad šiemet parodoje vyravo dideli ir masyvūs baldai – jau minėti minkštieji kampai, lovos, į kurias kartais tektų užlipti kopėčiomis, stalai, prie kurių galėtų susėsti visa giminė.
Bėda ta, kad tokie baldai vargu ar tilptų tradiciniame vienai šeimai skirtame 130 kvadratinių metrų ploto bute.
Todėl nenuostabu, kad dažnas miestietis vienišius, gyvenantis vieno ar dviejų kambarių bute, sau baldų parodoje žvalgėsi vaikiškų baldų skyriuje. Ten buvo galima rasti praktiškų pasiūlymų, kaip įsirengti mažą erdvę.
„Gyvenamasis plotas vis brangsta ir jo mažėja”, – taip pasirinkimą gaminti mažus baldus iš sendintos odos ir džinsinio audinio paaiškino bendrovės „Machalke” rinkodaros vadovas Bendras Schellenbergas.
Vokietijoje yra 40 mln. namų ūkių, iš jų 16 mln. savininkai – vienišiai. „Machalke” vadybininkas įsitikinęs, kad jiems reikia tik mažų ir funkcionalių baldų.
Vietoj tapetų – samanos
Vokiečiai garsėja konservatyviu skoniu, tačiau keletas smagių naujovių parodoje buvo: kriaukles primenantys krėslai su integruotomis atkaltėmis, apvalios sofos, kėdės nėrinių, lapų arba gėlių motyvais. Ir visos jos būtinai sukasi!
Bene ryškiausi šiemet „Imm Cologne” – margi vokiečių bendrovės „Miinu” kilimai, pagaminti Turkijoje.
Turkų dizaineriai juos riša rankomis iš vilnonių 50 metų senumo Anatolijos kilimų gabaliukų ir derina su dryžuotais Vakarų Turkijos raštais.
„Freund GmbH” kraštutinumų mėgėjams siūlo sieną išmušti tikromis samanomis – jos sugeria garsus ir todėl ramina.
Kiti dizaineriai ragina namie kloti kamštinę dangą, maudytis medinėje vonioje, pirkti dušo sienelę su stikle įspausta žole, aptraukti krėslą tikro tigro kailiu ar suplūkti aslą namų prieangyje.
„Savo naujovėmis vis bandome bent vienu žingsniu aplenkti konkurentus iš Kinijos”, – neslėpė bendrovės „Machalke” vadybininkas B.Schellenbergas ir mostelėjo ranka į kinų baldžius, jau užimančius dvi parodos „Imm Cologne” sales.
Žmonės vėl pradėjo pirkti baldus
Tradicinė tarptautinė baldų paroda „Imm Cologne” Kelne šiemet sulaukė 118 tūkst. lankytojų iš įvairių pasaulio šalių – daugiausia Vokietijos, Olandijos ir Prancūzijos.
Ir gamintojai, ir pirkėjai spinduliavo optimizmu: ilgus metus lūkuriavę, vokiečiai vėl perka baldus. 2011 m. vienas namų ūkis vidutiniškai baldams išleido beveik 740 eurų (2553 Lt).
Šiais metais vokiečių baldžiai greičiausiai pagamins 17 milijardų eurų vertės baldų ir pirmą kartą nuo krizės pradžios vėl pasieks 2008 metų apyvartą.
Pastaraisiais metais sparčiai augusios žaliavų, pirmiausia medienos ir gobeleno, kainos stabtelėjo. Sumažėjo ir pigesnių baldų iš Lenkijos, Čekijos ir Kinijos konkurencija: dabar vokiškų baldų dalis Vokietijoje siekia 50 procentų.
Parodoje vokiečių baldžiai stengėsi įrodyti, kad vokiška kokybė ir dizainas verti aukštos kainos. Skirtingai nuo vokiško maisto, vokiečių virtuvės itin populiarios užsienyje – kaip, beje, ir kiti baldai. Vokiečių gamintojai daug jų eksportuoja į Prancūziją, Šveicariją ir Austriją.
Vokiečių pirkėjų dėmesio tikisi ne tik vokiečių, bet ir kitų Europos šalių baldžiai.
„Iš Italijos praėjusiais metais buvo atvykę vos 50 gamintojų, šiemet jų skaičius išaugo iki 70”, – džiaugėsi mugės vadybininkas Frankas Hauboldas.
„Imm Cologne” lankytojai jau septintą kartą galėjo susipažinti ir su lietuviškais SBA baldų grupės gaminiais – tiek tradiciniais baldais, tiek ir nauja kolekcija.