Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius E. Račius taip
pat pažymėjo, kad iki šiol nei Lietuvos, nei islamiškų Persijos
įlankos regiono valstybių atstovai nerodė didelio susidomėjimo
vieni kitais.
„Klausimas, ar šis vizitas gali būti matomas kaip toks, kuris
galbūt pravers dureles? Atsakymas toks: jei Lietuva iš tikrųjų
pradės desperatiškai ieškoti dujų tiekėjo, tai, matyt, tokių
vizitų gali būti daug daugiau į visas puses, tame tarpe ir arabų
valstybes. Galbūt to išdavoje užsimegs kažkokie ryšiai,
bendradarbiavimas pirmiausia, aišku, ekonominėje, prekybos
plotmėje, galbūt ir investicijų“, - sakė E. Račius.
Pasak jo, ekonominio bendradarbiavimo Kataru perspektyvos iš
esmės priklausys tik nuo pastangų Vilniuje ir nuo to, ar dujų
tiekimo diversifikacijos į būsimą terminalą Klaipėdoje
siekiančios Lietuvos pasiūlymai bus ekonomiškai patrauklūs.
„Tik labai aktyvių, nuoseklių ir daug energijos bei lėšų
reikalaujančių pastangų išdavoje galima tikėtis sąlyginės
reikšmės, jei tai, ką mes pasiūlysime Katarui bus ekonomiškai
naudinga. Kitaip tariant, mes galime ten važinėti nors ir kas
savaitę, spausti rankas, žemai lenktis ir gražiai čiulbėti, bet
jei jie nematys ekonominės naudos, jie tikrai neapsiims. Mes esame
pernelyg toli, nykštukai, neįdomūs ir nebent didesnio regioninio
judesio kontekste, ar tai būtų su lenkų dujų terminalu, tai
galėtų patraukti Katarą. Aišku, jei mes pasiūlysime, kad labai
brangiai pirksime, tokiu atveju Kataras irgi galėtų susigundyti“, -
kalbėjo VDU profesorius.
Anot E. Račiaus, jau būta ir anksčiau pavienių bandymų užmegzti ekonominius santykius Persijos įlankos regione.
„Prieš du dešimtmečius tuometinis ministras pirmininkas Adolfas
Šleževičius vyko į kelias Persijos įlankos arabų valstybes, tame
tarpe Kuveitą. Pavieniai ir nenuoseklūs mėginimai jau buvo daryti.
Bet čia labai geras ir simptomatiškas pavyzdys to, kad nebuvo
poreikio. Viena vertus, Lietuva buvo per maža, silpna ir per toli
kaip nors plėtoti dvišalius ir daugiašalius ryšius, nes nebuvo
suinteresuotumo. Nebuvo valios ne tik iš Lietuvos, bet ir iš arabų
valstybių pusės“, - ligšiolines pastangas užmegzti ryšius su
arabų pasaulių apibūdino E. Račius.
Dėl tokios situacijos jis priekaištavo ir Užsienio reikalų
ministerijai pažymėjęs, kad vienintelė Lietuvos diplomatinė
atstovybė arabų pasaulyje yra Egipte.
„Šia prasme akivaizdu, kad mes tų valstybių akyse neegzistavome
ir, ko gero, dar neegzistuojame. Lietuva turi vienintelę ambasadą
arabų pasaulyje Egipte. Aišku, galima sakyti, kad Egiptas stambi,
svarbi valstybė. Kitaip tariant, mes turime nesidomėjimo vienas kitu
istoriją. Pavienių pamėginimų būta, bet nieko konstruktyvaus“, -
teigė arabų šalių ekspertas.
„Jeigu dar šiek tiek akmenėlių pamėčius į Užsienio reikalų
ministerijos daržą, tai pažiūrėjus, kad du trečdalius, o gal
tris ketvirtadalius pasaulio žmonijos kuruoja tik trys asmenys
departamente, tai iš tikrųjų yra labai juokinga“, - pridūrė jis.
Pasak jo, šiuo metu neverta kalbėti ir apie platesnį
kultūrinių mainų kontekstą, nes „iš mūsų pusės nėra
pajėgumų, o iš jų pusės tikrai nėra intereso“.
Eksperto teigimu, musulmoniškas ir konservatyvus Kataras nėra
savo įtaka Persijos įlankos regione išsiskirianti valstybė,
tačiau jis pasauliniame kontekste pastaruoju metu daug energijos
skiria įvaizdžio apie save kūrimui.
„Kataras save pozicionuoja kaip stabilią ir patikimą šalį,
galbūt ir partnerę, su kuria galima turėti ryšių. Pirmiausiai,
aišku, tai yra adresuota Vakarų Europos valstybėms, Jungtinėms
Valstijoms, kad jos priimtų jį į savo artimesniųjų klubą“, -
teigė politologas.
Pasak jo, jei bendradarbiavimas vis dėlto imtų plėtotis,
Katarui nebūtų svarbu, kad Lietuva yra katalikiška valstybė, nes
svarbiausi tokiuose santykiuos būtų ekonominiai interesai. Tačiau,
pasak politologo, nesusišnekėjimas buitiniame lygmenyje būtų
tikėtinas.
„Jei mūsų pareigūnams, žemesnio lygio ministerijų
darbuotojams teks dirbti, bendrauti su žmonėmis, kurie yra iš kitos
kultūrinės terpės, tai nesusišnekėjimo - pradėkime nuo buitinio
nesusišnekėjimo - bus. Kad tokio nesusišnekėjimo bus daug ir jame
bus prarasta daug laiko, lėšų ir bus daug įtampos, tokią
galimybę aš tikrai numatau“, - sakė E. Račius.
Sekmadienį prezidentė Dalia Grybauskaitė ir jos delegacija
išvyko į Katarą, kur su šios šalies vadovais aptarė galimybes
tiekti suskystintąsias dujas į terminalą Klaipėdoje. Šis
terminalas siekiant atsikratyti vienašališkos priklausomybės nuo
Rusijos dujų, tikimasi, pradės veikti 2014 metais.
Kaip pranešė prezidentės spaudos tarnyba, su šia Arabijos
pusiasalio šalimi ir didžiausia pasaulyje suskystintųjų dujų
tiekėja „pirmąkart per 20 - metų užmegzti realūs ekonominio
bendradarbiavimo santykiai“. Pranešama, kad Lietuvos ir Kataro
vadovai sutarė sudaryti galimybes abipusiai naudingam ekonominiam
šalių bendradarbiavimui.