Valstybinė mokesčių inspekcija, nustatė apie 350 įmonių, kurios galėjo neapskaityti visų pajamų, slėpti realų darbuotojų darbo laiką ir mokėti atlyginimus „vokeliuose“, taip pat per 340 gyventojų, kurie užsiėmė verslu neregistravę individualios veiklos.
„Mokesčių inspekcija gali pateikti ne vieną pavyzdį apie šiame verslo sektoriuje nustatomus pažeidimus. Vienas jų – kai įmonės deklaruoja tariamai pardavusios automobilius kitų Europos Sąjungos šalių subjektams ir taiko „0“ proc. (nulinį) PVM tarifą, tačiau paaiškėja, kad automobiliai buvo parduoti Lietuvoje ir jau rieda Lietuvos keliais.
Pastaruoju metu nustatytos 3 tokios įmonės. Viena iš jų – Kaune – tokiu būdu bandė išvengti beveik 400 tūkst. litų mokesčių valstybės biudžetui“, – sakė Mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.
Mokesčių administratoriaus duomenimis daugiausiai prekybos automobiliais verslu užsiimančių įmonių įregistruota Vilniaus (785), Kauno (687), bei Šiaulių (279) ir Marijampolės (261) apskrityse. Remiantis atliktos analizės dėl vykdomos tarptautinės prekybos automobiliais išvadomis VMI suformavo galimai rizikingų įmonių ir gyventojų sąrašus.
Patikrinus šią įmonę paaiškėjo, kad per tikrintus 4 mėnesius ji iš JAV į Lietuvą įvežė per 600 įvairių transporto priemonių ir apskaičiavo bei Kauno mokesčių inspekcijai pateiktose PVM deklaracijose deklaravo prekių pardavimų Europos Sąjungos PVM mokėtojams už daugiau nei 1,8 mln. litų. Dėl to įmonei buvo buvo pritaikytas nulinis PVM tarifas.
Nustatyta, kad didžiajai daliai transporto priemonių išvežimas prekių pirkėjui į Latviją buvo tik įformintas.
Paaiškėjo, kad įmonės, su kuria buvo sudaryta sutartis dėl iš JAV nupirktų automobilių išgabenimo į Latviją, dokumentuose nurodytu autovežiu transporto priemonės negalėjo būti vežamos, nes nuo minėto tralo įsigijimo iki jo išardymo dienos įmonė neturėjo Europos Bendrijos leidimo šiuo automobiliu gabenti tarptautinius krovinius Bendrijos teritorijoje.
Autovežis taip pat neturėjo transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo bei Kasko draudimų, jam nebuvo atlikta techninė apžiūra. Patikrinimo metu atskleisti faktai patvirtino išvadas, kad automobilių tiekimas į Latviją realiai nevyko, o buvo tik įformintas, siekiant mokestinės naudos.
Iš automobilių prekybos verslu užsiimančių įmonių daugiau nei 220 sulaukė mokesčių inspekcijos dėmesio dėl mokamo pernelyg mažo darbo užmokesčio. Analizės metu nustatyta, kad įmonių deklaruojami pardavimai augo, didėjo eksportuojamų automobilių verčių sumos, o darbuotojams buvo mokamas minimalus ar mažesnis už jį atlyginimas.
Mokesčių inspekcija nustatė, kad analizuojamuoju laikotarpiu daugiau nei tūkstantis šalies gyventojų vertėsi prekybos automobiliais verslu.
Daugiausiai šia veikla besiverčiančiųjų, per 30 proc., – Kaune, 23 – Vilniuje, ir 16 – Marijampolėje. Po atliktos analizės paaiškėjo, kad beveik 400 gyventojų pardavinėjo įvairias transporto priemones neįregistravę individualios veiklos, nors privalėjo tai padaryti.
Mokesčių administratorius pabrėžia, jog ateityje pagrindinis dėmesys bus skiriamas atrinktoms rizikingiausioms įmonėms bei gyventojams ir jų atžvilgiu taikomos įvairios – stebėsenos, komunikavimo, pagalbos bei kontrolės priemonės.