„Bankai ima 1,5 proc. mokestį už atsiskaitymą, 4-5 centus nuo litro. Latvijoje yra 0,6 proc. mokestis, tai irgi piktnaudžiavimas tam tikra prasme savo padėtimi. Bankai irgi verti mūsų komiteto dėmesio“, - pareiškė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Kęstutis Glaveckas.
Jo skaičiavimais, kiekvienas papildomas centas degalų kainoje per metus surenka 15-20 mln. litų. Todėl bankai už degalus surenka beveik 100 mln. litų.
„Jei apie 4-5 centai kuro kainoje yra mokesčiai bankams, tai šie mokesčiai ženkli vieta, kur galima daryti korekcijas. Bankų procentai yra labai svarbus dalykas. Mes komitete svarstysime, kokia yra situacija apskritai su mokesčiais, kuriuos bankai gauna“, - tikino K. Glaveckas komiteto posėdyje trečiadienį.
Šiame posėdyje Lietuviškų degalinių sąjungos pirmininko pavaduotojas Dainius Janėnas vertino, kad mokesčiai bankams yra „didžiuliai“, tad jiems mažėjant degalai galėtų pigti.
Degalinių savininkai kartu su smulkiaisiais verslininkais dar prieš metus skundė bankus Konkurencijos tarybai. Tačiau jie nesutiko tarybai perduoti savo sutarčių su bankais, kurios galėtų įrodyti kartelį.
Seimo komiteto posėdyje Lietuvos laisvosios rinkos instituto vadovas Žilvinas Šilėnas trečiadienį siūlė parlamentarams ne spausti bankus, o mažinti valstybės renkamus mokesčius.
„Mokestis bankams tikrai yra, bet kelčiau prioritetų klausimą. Kodėl koncentruotis į centus, kurios degalų kainoje sukuria mokestis už bankų paslaugas, nematant litų, kuriuos sukuria valstybės mokesčių politika?“, - klausė Ž. Šilėnas.
Konkurencijos taryba šiuo metu tiria, ar tarp degalinių nėra susitarimo nemažinti savo antkainių degalams, trečiadienį patvirtino jos vadovas Šarūnas Keserauskas. „Negalėčiau paneigti, kad degalinių antkainiai kartais yra didesni, nei galėtų būti, nes degalų mažmenos rinka Lietuvoje oligopolinė“, - sakė jis.
Pasak jo, degalinių antkainiai šiuo metu yra tarp 3 ir 14 proc. - jo vertinimu, nedideli. Tačiau jie galėtų sumažėti, jei degalinės imtųsi aršiai konkuruoti tarpusavyje, teigė Š. Keserauskas.
Degalų kaina Lietuvoje sumažėdavo tuo metu, kai „Lukoil“ pati įsiveždavo dyzeliną, pasakojo jis.
„Kai „Lukoil“ pati įvežė degalus ir galėjo pasiūlyti mažesnę kainą, degalų kaina rinkoje mažėjo. Mūsų interesas - kad tokių įvežimų, kainų karų būtų daugiau, kad būtų išardytas stabilumą. Tada galima tikėtis kiek mažesnių kainų.
Bet degalų kainos kyla visame pasaulyje, negalime manyti, kad esame labai unikalūs ir galėsime kainas dramatiškai sumažinti, litu ar dar daugiau“, - sakė Š. Keserauskas.
Šiuo metu beveik visus Lietuvoje legaliai parduodamus degalus gamina Mažeikių „Orlen Lietuva“ gamykla. Importuoti degalus į Lietuvą trukdo reikalavimas importuotojams laikyti šių degalų atsargą, mat atsargų kaupimo tvarka yra nepatogi, tikino Š. Keserauskas.