„Toks šantažas, kad kelsim tik tada 50 litų ar 100 litų
minimalią algą, jeigu jūs sutiksite - profsąjungoms taip pasakyti,
tai yra pasijuokimas iš paprastų darbo žmonių, iš tų žmonių, kurie
gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo (...)“, - trečiadienį interviu „Žinių radijui“ sakė Seimo
vicepirmininkė.
V. Baltraitienės teigimu, darbo santykių liberalizavimas labai
pablogintų darbuotojų situaciją. tuomet būtų galima lengviau atleisti žmogų, o išeitines kompensacijas išdėstyti per ilgesnį laiką.
„Galima dar suprasti, jeigu tavo išeitinė
yra 30 tūkst. litų, tai suprantu, kad gali dėstyti, siūlyti, kad
per tris keturis mėnesius išmokėtų, bet jeigu 2 tūkst. litų, tai
žmogus, jeigu gauna ir gyvena tik iš atlyginimo, jam iš kažko
reikia gyventi ir kitą darbą reikia susirasti (...), - teigė v. Baltraitienė.
V. Baltraitienė taip pat pabrėžė, jog, vis dar vyraujant
„lietuviškajam mentalitetui“, tikrai atsiras darbdavių, kurie
pasinaudos darbo santykių liberalizavimu darbuotojų nenaudai ir
pasistengs, kad jiems patiems iš to būtų kuo didesnė nauda.
Premjero Andriaus Kubiliaus teigimu, kalbant apie minimalaus
mėnesinio atlyginimo (MMA) didinimą jokiu būdu negalima pamiršti ir
diskusijos apie lankstesnių darbo santykių kūrimą - tai leistų
verslui mokėti didesnes algas, taip pat padėtų ir bedarbiams, primena
ELTA.
„Šiandieninėje Lietuvoje esant lankstesniems darbo santykiams
verslas galėtų kurti daugiau naujų darbo vietų, taigi lankstesni
darbo santykiai yra, visų pirma, rūpestis tais, kurie neturi darbo.
Aš manau, tai turi rūpėti ir verslui, ir profsąjungoms, nors, be
abejo, profsąjungos atstovauja dirbantiesiems ir joms rūpestis
bedarbiais gali būti šalutinis“, - sakė A. Kubilius.
Darbdaviai ir profsąjungos pasisako už MMA didinimą iki 900
litų. Tuo tarpu Vyriausybė savo pozicijos nekeičia ir mato galimybę
MMA nuo liepos didinti 50 litų - iki 850 litų.
Šiuo metu MMA Lietuvoje siekia 800 litų, arba 670 litų
atskaičius mokesčius. Paskutinį kartą minimali alga 100 litų buvo
padidinta 2008-aisiais.