1950 metais baigtas statyti sostinės stadionas iš pradžių buvo vadinamas „Dinamo”, vėliau iki 1961 metų – „Spartako” vardu.
Lietuvos nacionalinė vyrų futbolo rinktinė paskutinį mačą Vilniaus „Žalgirio“ stadione žaidė su Ispanija 2004 m. spalio 13 dieną. Rungtynės baigėsi be įvarčių. Ispanai dėl juos nuvylusio rezultato kaltino prastą stadiono būklę, apgailėtiną veją.
Laikraštis „Sportas“ 1957 metų straipsnyje Vilniaus „Spartako“ stadioną lygino su Maskvos ir vadino „mažaisiais Lužnikais“. Žurnalistas A. Žibaitis žavėjosi įspūdinga sporto baze: „Vilnietis žiūrovas jau Pabaltijo ir Baltarusijos respublikų spartakiados metu buvo patenkintas. Atėjęs į „Spartako“ stadioną, jis galėjo stebėti ne tik lengvaatlečių, futbolininkų ir gimnastų kovas, bet ir plaukimo, šuolių į vandenį ir vandensvydžio varžybas. Pastarųjų trijų sporto šakų sportininkų susitikimai vyko naujuose atvirame ir uždarame baseinuose“.
Sovietiniais metais „Žalgirio“ stadionas buvo didžiausias Lietuvoje - tribūnose tilpo daugiau negu 15 tūkst. žiūrovų.
Vis dėlto laikraštis „Sportas“ nedrįso Vilniaus statyti ant to paties laiptelio su Maskva: „Jau tada daugelis žiūrovų susižavėję kalbėjo: – „Mažieji Lužnikai“! Deja, tada jie buvo teisūs tik iš dalies. „Spartako“ salėje nebuvo kur kovoti boksininkams, imtynininkams, „Spartako“ stadione nebuvo palankių sąlygų žaisti ir krepšinio bei tinklinio komandoms“.
Kartu žurnalistas nesusilaikė nuo šviesios ateities vaizdo: „Ir vis tik žiūrovai neklydo, pavadinę „Spartako“ stadioną „mažaisiais Lužnikais“. Nors jis dar ir netapo didžiule kompleksine sporto baze, bet bus ja ateityje. Už „Spartako“ stadiono esančioje teritorijoje jau artimiausiais metais iškils nauji įrenginiai“.
„Didžiausia dovana sportininkams, be abejo, bus nauji sporto rūmai, kuriuos numatoma pastatyti šalia „Spartako“ stadiono ir kurių didžiojoje salėje tilps apie 5000 žiūrovų. Šiuo metu svarstomi pasiūlymai įrengti sporto rūmuose ir dirbtinio ledo čiuožyklą, panašią į tą, kuri įrengta Sporto rūmuose Lužnikų stadione.
Kitame stadiono pakraštyje jau ateinančiais metais numatoma pradėti statyti antrąjį respublikoje dviračių treką. Pagal dabar kuriamus projektus „Spartako“ stadioną apjuos teniso ir tinklinio aikštelės. Aplink jau pastatytą atvirą plaukymo baseiną iškils tribūnos žiūrovams. Tada „Spartako“ stadionas tikrai taps „mažaisiais Lužnikais“. Jo aikštėje, salėse ir baseinuose galės vykti daugiau kaip dvidešimties sporto šakų varžybos“, - tokias vizijas dėstė laikraštis 1957 metais.
14,7 tūkst. kv. metrų ploto Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pastatas buvo pastatytas 1973 metais.
Bankininkai stebuklo nesukūrė
Ūkio banko investicinė grupė (ŪBIG) Vilniaus koncertų ir sporto rūmus ir 15 ha teritoriją aplink juos įsigijo dar 2004 metais.
Tačiau vienas įspūdingiausių Vilniaus kampelių investuotojams pasirodė esąs per kietas riešutas - verslininkai stebuklo nesukūrė.
2005 metais buvo pristatytas įspūdingas projektas, kurį rengė žymusis Massimiliano Fuksas. Į Vilnių pristatyti projekto atvyko net pati architektūros žvaigždė. Urbanistikos specialistai buvo nustebinti ambicingo projekto - ŪBIG skelbė, kad ant Neries kranto išaugs vienas iš įspūdingiausių ir brangiausių sostinės kvartalų.
Tai turėjo būti mažiausiai 200 mln. eurų (apie 700 mln. Lt) investicijų į daugiau nei 20 tūkst. vietų futbolo stadioną su slankiuoju stogu, 2000 vietų kongresų centrą, biurus, aukščiausios klasės viešbučius. Projektą ketinta užbaigti iki Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio – 2009 metų.
2008 m. paskelbtas tarptautinis konkursas parengti „Žalgirio” stadiono ir Sporto rūmų teritorijos architektūrinę dalį. Konkursą laimėjo architekto S. Kuncevičiaus projektas.
Pagal jį čia iki 2013 metų turi iškilti 10 tūkst. vietų dirbtinės dangos futbolo stadionas ir 3000 vietų kongresų centras.
Investuotojai numatė suformuoti erdvę su 4–9 aukštų statiniais, kurių aukštingumas tolygiai mažėtų upės link.
Architektas pasiūlė teritoriją gausiai apsodinti augalais – ir ne tik ant žemės, bet ir ant mažaaukščių pastatų stogų. Čia planuojama suformuoti alėjas, aikštes, kur žmonės galėtų pasislėpti nuo miesto triukšmo.
Tuomet Vilniaus savivaldybėje prie vieno stalo sėdo garsusis italas, tuometis Vilniaus meras Artūras Zuokas, „Hanner” valdybos pirmininkas Arvydas Avulis ir Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas.
Investuotojai pradėjo ieškoti būdų, kaip prie ambicingo projekto galėtų prisidėti Vyriausybė.
Stadionas turėjo būti tinkamas ne tik sporto, bet ir kultūros renginiams. Skaičiuota, kad vien jam įrengti būtų reikėję per 100 mln. litų. Užbaigti šį projektą žadėta iki 2009 metų – Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus, dainų šventės.
Verslininkai neslėpė, kad tikėjosi nacionalinės svarbos statuso ir valstybės subsidijų bei Europos Sąjungos fondų paramos.
Tačiau nacionalinės svarbos statusas tais metais buvo suteiktas Šeškinės stadionui, o verslininkų užmojus atšaldė ir įsiplieskęs konfliktas dėl žydų kapinių.
O taip pat 2006-aisiais Koncertų ir sporto rūmai buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą ir jų architektūra turi būti išsaugota.
Ažiotažą sukėlė ir Vilniaus savivaldybės pareiškimas, kad ji išpirks Koncertų ir sporto rūmus visuomenės reikmėms. Su savininkais netgi buvo pradėtos derybos, tačiau netrukus aistros nurimo, o miesto valdininkai pripažino, kad išpirkti rūmus sostinė neturi pinigų.
Kiek kainuoja sklypas ir rūmai?
2008-aisiais – dar vienas mėginimas.
Šį kartą numatytas terminas – 2013 metai, kai Lietuva pradės pirmininkauti ES. Tais metais šalyje vyks keli šimtai konferencijų, ir Lietuvai būtų naudinga turėti modernų kongresų centrą.
Tai tapo pretekstu dar kartą prašyti valstybės paramos ir nacionalinio objekto statuso. Verslininkai skaičiavo, kad vien Koncertų ir sporto rūmams paversti kongresų centru prireiks per 100 milijonų litų, todėl vėl laukė valdžios paramos.
Kaip tik tuo metu Vilniuje buvo surengtas ir tarptautinis architektūrinių urbanistinių sprendimų konkursas, kurį laimėjo S. Kuncevičiaus projektavimo bendrovė.
Iki datos, kai Lietuva pradės pirmininkauti Europos Sąjungai liko mažiau negu metai, tačiau „mažieji Lužnikai“ - dar labiau nugyventi. Tiesa, šalia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų iškilo prabangūs Karaliaus Mindaugo apartamentai.
Pernai į Vilniaus mero postą sugrįžęs Artūras Zuokas ėmė kalbėti apie derybas su V. Romanovu. Sostinės meras tikino, kad Vilniaus miesto savivaldybė ketina perimti „Žalgirio“ stadioną iš ŪBIG.
A. Zuokas neslėpė, jog savivaldybė siekia valdyti kontrolinį akcijų paketą – daugiau kaip 74 proc. akcijų. Mero teigimu, tikriausiai nedidelę dalį akcijų galėtų valdyti Lietuvos futbolo federacija.
Kiek anksčiau buvo pasirodę žinių, kad verslininko Vladimiro Romanovo kontroliuojama ŪBIG planuoja parduoti Koncertų ir sporto rūmus bei jiems priklausantį žemės sklypą.
Grupės 2009 metų finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte buvo teigiama, kad dešiniajame Neries krante esančių Vilniaus sporto rūmų ir žemės sklypo likutinė vertė 2009-ųjų pabaigoje buvo 12,087 mln. litų, o tikrosios objekto vertės negalima nustatyti dėl jo išskirtinumo rinkoje, reikalingų investicijų ir dabartinės padėties nekilnojamojo turto rinkoje. Tačiau ŪBIG atstovai paneigė kalbas, kad Koncertų ir sporto rūmai bei sklypas galėtų būti parduoti.
ŪBIG projektų vadovas ir „Vilnius Baltic Center” vadovas Irmantas Degutis tuomet aiškino, jog ŪBIG įgyvendina kitus šio projekto tolesniam vystymui būtinus parengiamuosius darbus. „Naujų pastatų statyba „Vilnius Baltic Center” teritorijoje turėtų prasidėti po to, kai visi šie parengiamieji darbai bus baigti. Šiuo metu konkretus terminas nėra nustatytas”, – prieš porą metų tikino I. Degutis.
Projektų vadovas dėstė, kad „Vilnius Baltic Center” teritorija plėtojama pagal architektūrinio urbanistinio konkurso nugalėtojo architekto S. Kuncevičiaus projektavimo bendrovės parengtą projektą. Tai bus daugiafunkcinės paskirties objektas, sukursiantis atskiras komercinės, gyvenamosios, rekreacinės, sporto, visuomeninės paskirties zonas.
ŪBIG skelbė, kad viso projekto apimtis sieks daugiau nei 200 tūkst. kv. metrų, o investicijos turėtų siekti 500 milijonų eurų (1,7 mlrd. litų): prie upės iškils mažaaukščiai namai su apartamentais, prie Šeimyniškių gatvės planuojamos komercinės patalpos, o „Žalgirio“ stadiono vietoje turėtų atsirasti dirbtinės dangos futbolo stadionas, kuriame būtų galima rengti ir kitų sporto šakų varžybas, koncertus, kitus renginius.
S. Kuncevičiaus projektavimo bendrovės parengtame projekte buvo numatyta, jog teritorijoje išdėstyti pastatai atkartos Senamiesčio braižą, bus daug žalių poilsio zonų su dirbtiniais vandens telkiniais, o automobiliai čia važinės tik po žeme.