Kalbėdamas tarptautinio demokratijai skirto forumo Vilniuje
spaudos konferencijoje jis lietuvių investicijas Baltarusijoje
palygino su degtukų A. Lukašenkai pirkimu.
„Mano požiūriu, Lietuvai svarbu žiūrėti strategiškai - kokio
kaimyno ji nori. Dabar kaimynas yra tokios būklės, kad jam negalima
duoti degtukų, jis gali ir savo namą sudeginti, ir ugnis gali
persimesti pas kaimyną. Jei tai Lietuvos verslininkus tenkina, tai
jie gali investuoti į degtukų A. Lukašenkai pirkimą. Tačiau tuo
pat metu jie turi žinoti, kad niekas jiems neduos garantijų, kad
taip nenutiks su jų kapitalu“, - sakė A. Lebedka.
Pasak jo, Baltarusija yra „išbandymas visai Europai“ - dabar
paaiškės, kam yra svarbios vertybės, o kam artimesnis pragmatiškas
požiūris.
„Išvažiuodamas iš Baltarusijos gavau informaciją, kad valdžia
tiesiog paėmė vieną geriausių Baltarusijos įmonių, pakvietė jos
savininką baltarusį ir pasakė, jog akcijos neteisingai
paskirstytos, 57 proc. reikia atiduoti Vyriausybei, 3 proc. reikia
atiduoti miesto valdžiai. Ir jis tai padarė. Kaip po tokių
pavyzdžių investuoti toje šalyje, kur neveikia Konstitucija ir
nėra jokių garantijų nuosavybei“, - kalbėjo A. Lebedka.
Jis ragino investuoti į demokratiją Baltarusijoje ir pabrėžė, kad tai, kas kai kuriems lietuviams atrodo patrauklu kaimyninėje šalyje, tėra apgaulingas paviršius.
„Jei dabar atvažiuosite į Baltarusiją, jums daug kas pasirodys
simpatiška. Švarios gatvės, daug milicijos darbuotojų, kurie neva
saugo viešąją tvarką. Jei jus pavežios specialiu maršrutu, tai
jums apskritai apims palaimingi jausmai. Gaila, bet daugelis Lietuvoje
mano, kad kaimynystėje yra pastatytas kažkoks ekonominis stebuklas
su savita politine struktūra“, - pasakojo opozicijos atstovas.
„Visa tai tik išorinis vaizdas, kadangi dar prieš metus aš
buvau KGB areštinėje, kur nebuvo administracijos, o buvo žmonės su
kaukėmis, kurie kontroliavo politinius kalinius ir visus tem
buvusius. Tai yra šalis, kur kalėjimuose už politines pažiūras
vis dar yra laikoma 15 žmonių“, - dėstė jis.
Vasarį ES užsienio reikalų ministrai nusprendė įvesti
sankcijas 29 įmonėms, kurios priklauso trims su A.Lukašenkos
režimu siejamiems Baltarusijos verslininkams, ir į „juodąjį
sąrašą“ papildomai įtraukti 12 asmenų.
ES sankcijos pirmą kartą pritaikytos oligarchų Jurijaus Čižo
ir Anatolijaus Ternavskio įmonėms, į juodąjį sąrašą įtraukta
ir naujų verslininko Vladimiro Peftijevo kompanijų. Šios įmonės,
vadinamos „A.Lukašenkos kišenėmis“, negalės atlikti finansinių
operacijų ES.
Lietuvos verslo atstovai perspėjo apie ekonominių sankcijų
žalą Lietuvos verslui, tačiau diplomatai teigė, kad nuogąstavimai
nepagrįsti, prieš Baltarusiją „jokių totalinių ekonominių
sankcijų nėra“, priemonės taikomos tik oligarchams, o ne
valstybinėms įmonėms.
Balandžio pradžioje buvo paskelbtas Baltarusijos ambasadoriaus
Vilniuje Vladimiro Dražino interviu, kuriame diplomatas perspėjo,
jog palaikydama Europos Sąjungos sankcijas Minskui Lietuva rizikuoja
patirti milijardus litų siekiančius nuostolius.