Ketvirtadienį derybos baigėsi be rezultatų.
Per diskusijas G. Osborne'as, kuris siekia sugriežtinti taisykles ir taip išvengti esamos krizės pasikartojimo, piktinosi, kad aptarinėjamos taisyklės gali pakenkti Europos patikimumui ir Londonui, didžiausiam jos finansų centrui.
„Neketinu pasakyti kažką, dėl ko po penkių minučių atrodysiu kaip idiotas“, - sakė Dž. Osbornas, turėdamas omenyje galimas spragas, dėl kurių kai kurie bankai galėtų išvengti naujų taisyklių dėl kapitalo.
Net po penkiolika valandų trukusių derybų ES ministrai nesugebėjo susitarti, tačiau Danijos ekonomikos ministrė Margrethe Vestager sakė, jog tikisi, kad susitarimą pavyks pasiekti per kitą susitikimą, numatytą gegužės 15 d.
Praėjus penkiems mėnesiams po to, kai Britanijos premjeras Davidas Cameronas supykdė ES partnerius vetuodamas ES fiskalinės drausmės sutartį, akivaizdžiai susinervinęs G. Osborne'as kolegoms sakė:
„Neprašau nuolaidų Britanijai. Neleisiu, kad mane vertintų kaip antieuropietišką ir reikalaujantį kažko specialiai Londonui“.
Pagal trečiame Bazelio pakete numatytus reikalavimus, kapitalo pakankamumo reikalavimas bankams turi būti didinamas nuo 2 iki 7 proc. Danija iš pradžių siūlė leisti vyriausybėms reikalauti bankų, kad jų kapitalo pakankamumo rodiklis būtų didinamas dar 3 proc., vėliau jį siūlyta didinti ir dar 5 proc.
Tačiau Didžiosios Britanijos ir Švedijos atstovai tikina, kad vyriausybės standartus gali nustatyti savo nuožiūra, ir atsisako paskutinį žodį suteikti Europos Komisijai. Vokietija ir Prancūzija nori, kad vienodus reikalavimus taikytų visos ES valstybės narės.
Jei ES finansų ministrai nesusitars ir gegužės 15 d., viską lems balsavimas.