„Mes norime konstatuoti, kad tikrai į pakankamai daugelį
pastabų yra atsižvelgta. Tos neapibrėžtos vietos yra eliminuotos,
įstatymas dabar yra kur kas aiškesnis. Mums galbūt apmaudą kelia
ta aplinkybė, kad buvo atsisakyta pirminio varianto, kad visgi iki 20
procentų numatyti galimybę dalyvauti privačiam kapitalui“, -
penktadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo žurnalistams
sakė E.Masiulis.
Jo manymu, į terminalo įmonės akcijas galėtų pretenduoti
suskystintų dujų tiekėjai, jiems suteikiant iki 20 proc. akcijų.
„Manome, kad pritraukiant vieną iš svarbių žaidėjų, kuris
tiektų suskystintas dujas, į įmonės valdymą, mes tik dar labiau
užtikrintume sėkmingesnį įmonės veikimą bei dalintumės
būsimais investiciniais kaštais su privačiu kapitalu, išlaikant
strateginę valstybės įtaką šiame objekte. Aš manau, kad jeigu į
tokį objektą yra pritraukiamas ir privatus kapitalas arba kitų
valstybių kapitalas, kuris atitinka euroatlantinės integracijos
kryptis, tai tiesiog tokie projektai būna labiau gyvybingi ir
užtikrina jų didesnį ilgaamžiškumą“, - kalbėjo E.Masiulis.
Prezidentei Daliai Grybauskaitei pasiūlius atsisakyti idėjos iki
20 proc. būsimo SGD terminalo akcijų parduoti užsienio
investuotojams, Energetikos ministerija Vyriausybei pateikė
atnaujintą SGD terminalo įstatymo projektą, kuriame nebeliko
nuostatos iki penktadalio būsimojo terminalo operatoriaus akcijų
perleisti įrangos ar dujų tiekėjams.
Patikslintą SGD terminalo įstatymo projektą Vyriausybė
svarstė penktadienį. Jis numato, jog valstybė valdys ne mažiau
kaip du trečdalius terminalo akcijų. Anksčiau jame buvo įrašyta,
kad valstybė valdo ne mažiau kaip pusę akcijų.
Prezidentės manymu, Lietuva turi išlaikyti didesnę terminalo
kontrolę.
Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti visas būtinas sąlygas,
kad terminalas pradėtų veikti iki 2014 metų gruodžio.
Energetikos ministerija neatmeta, kad dabar vienintelis gamtinių
dujų tiekėjas Lietuvai Rusijos koncernas „Gazprom“ ateityje,
Lietuvai pastačius SGD terminalą, parduos jas pigiau nei šalis
importuos dujas jūra. Be to, neatmetama, kad dujų, tiekiamų per
terminalą, kainą ateityje gali nustatyti Vyriausybė.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas praėjusią savaitę sakė,
kad terminalo akcijų galėtų būti pasiūlyta rinkos dalyviams,
kurie dirba suskystintų gamtinių dujų versle, pavyzdžiui,
Norvegijos kompanijai „Hoegh“, kuri nuomos laivą, arba JAV
„Cheniere“, su kuria pasirašytas ketinimų protokolas dėl dujų
tiekimo.
JAV energetikos bendrovės „Cheniere“ tarptautinio tiekimo ir
marketingo padalinio prezidentas Jeanas Abiteboulis (Žanas
Abitebulis) praėjusių metų gegužę BNS sakė, kad įmonė
svarstytų galimybę investuoti į SGD terminalą ir tapti mažąja
akcininke.
„Klaipėdos nafta“ šiemet ketina skelbti dujų tiekimo SGD
terminalui konkursą, o tiekimo sutartį tikimasi pasirašyti antroje
metų pusėje. Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014
metų pabaigoje. Pirmaisiais metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd.
kubinių metrų dujų. Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas būtų
2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.