Tačiau per kanclerės Angelos Merkel surengtą
susitikimą jokie susitarimai dėl būdų, galinčių padėti kompensuoti
šį stygių, nebuvo priimti.
„Susitikimo dalyviai sutiko, kad iki 2020 m. energijos
deficitas sieks 10 gigavatų“, - po susitikimo sakė vienas šaltinis.
Tai apytiksliai lygu 10-15 branduolinių jėgainių pajėgumams.
Dėl pernai priimto Vokietijos sprendimo po Fukušimos atominės
elektrinės katastrofos Japonijoje per dešimtmetį visiškai
atsisakyti branduolinės energijos, didelių komunalinių įstaigų
atstovai užėmė gynybos poziciją ir pradėjo diskusiją dėl geriausių
būdų užpildyti energijos trūkumą.
Kitas sektoriaus atstovų susitikimas vyks gegužės 23 d.
Opozicinės partijos sukritikavo A. Merkel dėl nesugebėjimo
parengti tinkamą energetikos strategiją.
Sektoriaus lyderiai
teigia, kad reikia didesnio paskatinimo investuoti į lanksčias
dujomis kūrenamas elektrines, kurios kompensuotų stygių,
atsirandantį, kai oro sąlygos yra nepalankios vėjo ar saulės
energijai arba kai pramonei ar vartotojams reikia energijos piko
metu.
Nuo tada, kai Vokietija pernai atsisakė branduolinės
energetikos, buvo daugybė atvejų, kai vėjo jėgainių elektra iš
šiaurės vartotojams pietuose negalėjo būti transportuojama
pakankamai greitai dėl infrastruktūros stygiaus.
Dalis didelių komunalinių įstaigų išreiškė nepasitenkinimą dėl
milijardų eurų, kurie skiriami atsinaujinančių energijos šaltinių
subsidijavimui, kad būtų sukurta decentralizuota elektros energijos
gamybos struktūra vietoj to, kad būtų finansuojama infrastruktūra.