Kruizinius laivus aptarnaujanti turizmo agentūra „Krantas Travel” gegužės 12 dieną į Klaipėdą pirmuoju laivu „Princess Daphne” atplauksiantiems 360 turistų reikalingus 6–8 gidus dar tikisi surasti.
Tačiau agentūros įvažiuojamojo turizmo konsultantas Marius Serapinas labai nerimauja dėl gegužės 31 dienos, kai uoste prisišvartuos didelis kruizinis laivas „Costa Pacifica”, kuriuo atkeliaus beveik 3800 turistų būrys.
„Tuomet jiems rengiamoms ekskursijoms vienu metu prireiks daugiau nei 40 gidų.
Nežinia, ar tiek pavyks surinkti, nes nemaža dalis gidų ketina išvis nutraukti savo veiklą”, – pečiais gūžčiojo M.Serapinas.
Gerokai pakilo mokesčiai
Tokia grėsminga situacija kilo dėl to, kad nuo gegužės mėnesio gidai yra priversti dirbti su individualios veiklos pažymėjimu.
Iki šiol jie įsigydavo verslo liudijimus, už kuriuos reikėdavo mokėti savivaldybės nustatytą fiksuoto dydžio rinkliavą.
Pasikeitus įstatymams dirbant pagal verslo liudijimą iš juridinių asmenų galima gauti tik 10 proc. pajamų.
Gidams už ekskursijas atsilygina ne turistai, o juos aptarnaujančios turizmo agentūros.
Pagal individualios veiklos pažymėjimus mokesčiai valstybei bus skaičiuojami nuo gaunamų pajamų.
Vilniaus gidų gildijos vadovo ir Lietuvos gidų profsąjungos pirmininko Ričardo Garuolio skaičiavimais, aktyviai dirbančių gidų mokami mokesčiai valstybei padidės apie 17 procentų.
Tiek pat sumažės ir jų pajamos, nes ekskursijas organizuojančios turizmo agentūros daugiau mokėti gidams nesiruošia.
Jos teisinasi, kad su turistus į Lietuvą nukreipiančiomis užsienio kompanijomis sutartys yra pasirašytos iš anksto ir iš jų didesnės sumos nebeįmanoma pareikalauti.
Nuolaidų gidai nesulaukė
Uostamiesčio turizmo agentūros „Klaipėdos mėja” vadovei Liudovikai Pakalkaitei keista, kad keičiant mokesčių mokėjimo tvarką gidams nebuvo padaryta išimtis. „Gidų veiklos negalima prilyginti, pavyzdžiui, statybininkų, kurie samdomi iš anksto ir ilgam, darbui. Gidai vesti ekskursijų gali būti pakviesti jų išvakarėse.
Jų uždarbis nėra prognozuojamas, nes jis priklauso nuo turistų srautų”, – aiškino L.Pakalkaitė.
Agentūros vadovė dar negalėjo pasakyti, kiek gidų dėl pasikeitusių apmokėjimo sąlygų atsisakys savo darbo. Tai paaiškės, kai vienu metu prireiks daugiau gidų paslaugų.
Tačiau nerimo signalų iš gidų L.Pakalkaitė jau sulaukė.
R.Garuolis sakė, kad prieš priimant įstatymo pataisas apie gidų darbo specifiką buvo kalbama Seime: „Politikai mums pritarė, kad gidams reikėtų taikyti išimtį ir palikti senąją apmokestinimo tvarką, tačiau tam pasipriešino Finansų ministerija.
Ministrė Ingrida Šimonytė tiesiai šviesiai pasakė nenorinti niekam daryti išimčių, kad jų nepradėtų reikalauti ir kitos profesinės grupės.”
Gąsdina sudėtinga apskaita
R.Garuolio nuomone, kitą darbą dirbantys ir prie pagrindinio atlyginimo papildomai prisiduriantys žmonės gal ir susitaikytų su mažėjančiomis pajamomis.
Tačiau aukščiausios kategorijos gidai negali sutikti su savotišku pažeminimu.
Dabar jie už savo darbą gaus tiek, kiek pernai uždirbdavo pradedantys gidai.
Profesionaliai dirbantiems ir vien iš šios veiklos pajamas gaunantiems gidams toks mokesčių tvarkos pasikeitimas gal ir nebus itin skaudus, nes jie jau anksčiau pradėjo darbuotis su individualios veiklos pažymėjimais.
Tačiau didžiąją gidų dalį sudaro mokymo įstaigose dirbantys pedagogai ir pensininkai, kurie ekskursijas veda laisvalaikiu. Jie labiausiai baiminasi dėl sudėtingos buhalterinės apskaitos.
Prieš dvejus metus Lietuvoje su verslo liudijimais dirbo apie 600 gidų. Pusė jų – Vilniuje.
Daugiausia tai filologai, istorikai, pensinio amžiaus sulaukę žmonės, kurie buvo pripratę prie nesudėtingos tvarkos: kartą per metus susimokėdavo už verslo liudijimą ir dėl gaunamų pajamų nesukdavo sau galvos.
Anot R.Garuolio, dabar jiems gresianti dokumentų tvarkymo procedūra yra sunkiai įkandama ir vien todėl dalis gidų nusiteikę atsisakyti savo veiklos.
Uždarbis mažėja 1500 litų
Tačiau „Lietuvos ryto” kalbinti gidai teigė, kad buhalterinė pajamų apskaita – ne pats didžiausias baubas.
„Visi esame baigę aukštuosius mokslus ir deklaruoti pajamas sugebėsime.
Tačiau gidai nepatenkinti stipriai mažėjančiomis pajamomis už savo darbą”, – teigė viename Klaipėdoje veikiančiame tarptautiniame universitete dėstytoja dirbanti Radvyda Vaišvilaitė.
Nuo gegužės jos valstybei sumokami mokesčiai didėja beveik 10 kartų. Mat aštuntus metus laisvalaikiu gide dirbanti moteris anksčiau verslo liudijimą įsigydavo tiktai ekskursijų dienoms.
Per vasaros sezoną ji ekskursijas veda apie 30 dienų. Pernai už jas moteris valstybei mokėjo vos 96 litus. Dar 72 litus kainavo privalomo sveikatos draudimo mokestis.
Gavusi individualios veiklos pažymėjimą moteris Mokesčių inspekcijoje sužinojo, kad iš gaunamo atlygio už kiekvieną ekskursiją ji valstybei turės atiduoti 26 proc. pajamų.
Už vieną ekskursiją ji gauna mažiausiai 180–200 litų. Vadinasi, dirbant trisdešimt dienų per sezoną gidės uždarbis sumažės apie pusantro tūkstančio litų.
Tiek, deklaravusi per metus gautas pajamas, R.Vaišvilaitė turės sumokėti Mokesčių inspekcijai ir „Sodrai”.
Nuo atlygio priklauso kokybė
„Sutinku, kad su verslo liudijimu dirbusių gidų mokami mokesčiai valstybei buvo juokingai maži, tačiau mokesčių šuolis nuo 168 iki 1500 litų yra pernelyg staigus”, – teigė R.Vaišvilaitė.
Dėstytoja sakė, kad gido darbas jai yra maloni veikla ir jos atsisakyti ji neketinanti. Tačiau moteriai skaudu, kad taip sumažės jos pajamos.
„Atvykstantiems užsieniečiams gidai pristato mūsų šalį.
Užsienio turistai tik iš mūsų pasakojimų susidaro įspūdį apie Lietuvą. Todėl gidų darbas yra svarbus ir turėtų būti atitinkamai įvertintas.
Kai vienintelė motyvacija yra uždarbis, nuo jo dydžio daugiausia priklauso ir gidų darbo kokybė”, – sakė klaipėdietė.
Atlygių skirtumas nemenkas
Lietuvos gidų profsąjungos vadovas R.Garuolis įsitikinęs, kad padidėjusių mokesčių naštą su gidais turėtų pasidalyti juos samdančios turizmo agentūros.
„Lietuvoje gidų paslaugos ir taip įvertinamos mažiausiai. Latvijoje be 100 eurų už dieną gido niekaip neprisikviesi. Užsienio turizmo agentūros gidams už ekskursiją moka po 500 litų.
Tačiau iš Lietuvos turizmo agentūrų mūsų gidai už visą dieną trunkančią ekskursiją gauna apie 250 litų.
Apie 350 litų gali tikėtis tiktai aukščiausios kvalifikacijos, retomis kalbomis ekskursijas vedantys gidai”, – teigė R.Garuolis.
Prišneka nesąmonių apie mūsų šalį
Šalies gidų profesinės sąjungos vadovas pasakojo apie keistą konkurenciją, kai užsienio turizmo operatoriai kartu su turistų grupe į mūsų šalį atsiveža gidą užsienietį.
Laikinus leidimus dirbti Lietuvoje iš užsienio atvykę gidai gauna lengvatinėmis sąlygomis.
Lietuvos gidai privalo turėti aukštąjį išsilavinimą, turi būti baigę specialius kursus. Užsieniečiams viso to nereikia.
„Todėl atvažiuoja koks gidas iš Latvijos, turistams prišneka nesąmonių apie Lietuvą, savo pasakojimus paįvairindamas lėkštais juokeliais. Tad užsieniečiai išvažiuoja gavę visiškai klaidinančios ir neišsamios informacijos”, – užsienio kolegų darbu piktinosi R.Garuolis.