Jokių mokesčių už elektrą ar šildymą. Taip danai įsivaizduoja ateities namus, kurie patys sukuria energiją ir neišmeta anglies dvideginio (CO2).
Tai jau tapo realybe ne tik Danijoje, bet ir kitose Vakarų Europos šalyse, Rusijoje. Šių namų gyventojai mielai įsileidžia ekskursijas, o savo įspūdžius aprašo interneto dienoraščiuose.
Netoli Kopenhagos centro stūksantis cilindro formos pastatas tik įrodo, kad gamtos energija galima aprūpinti net ir 1000 kvadratinių metrų patalpą.
Prieš trejus metus pirmąjį energijos nereikalingą namą pastatę danai ketina pradėti masines jų statybas.
Lietuvoje mėginta sekti danų pavyzdžiu, deja, statybos įstrigo dėl pinigų trūkumo.
Vadinamieji aktyvieji namai po truputį kyla visoje Danijos teritorijoje, tačiau nė vienas jų neprilygsta „Green Lighthouse” architektūriniam eksperimentui.
Energijos semiasi iš saulės
Saulėtų dienų Danijoje būna gerokai mažiau nei Lietuvoje. Tačiau tai netrukdo skandinavams pasikinkyti saulę.
950 kvadratinių metrų „Green Lighthouse” didžiausias energijos šaltinis – būtent saulė. Ant šlaitinio namo stogo sumontuoti 22 kolektoriai užtikrina visišką namo aprūpinimą elektra.
Pravėręs šio pastato duris viduje pasijunti lyg fantastikos filme. Stebina ne interjero detalės, o šviesa.
Pastatas suprojektuotas taip, kad natūrali šviesa čia pasiekia kiekvieną kamputį. Balta spalva dar sustiprina futuristinio namo įspūdį.
Nieko keista, kad jo stogo forma nukreipta į pietų pusę. Architektai namo cilindro formos idėją pasiskolino iš saulės laikrodžio, tai tarsi padėka saulei, iš kurios semiama energija namui.
Saulės energija šildo vandenį ir beveik visą namą.
Pirmame aukšte įrengta termiškai aktyvioji kaupykla. Iš jos energijos imama žiemą, kai reikia pastatą šildyti, ir vasarą – kai vėsinti.
Namas vasarą įsikrauna tiek energijos, kad jos užtenka rudeniui ir žiemai.
Sienoje sumontuotuose kompiuteriuose galima sužinoti, kiek kilovatvalandžių elektros namas įsiurbė iš saulės vakar, prieš mėnesį ar metus. Nesunkiai galima palyginti, kada gauta energijos daugiausia, kada mažiausia.
Nebaisūs jokie šalčiai
Projektuotojai „Christensen & Co” pasistengė, kad dienos šviesa būtų panaudojama maksimaliai.
Tačiau vien tik saulės energijos ir natūralios šviesos aktyviajam namui nepakaktų. Pastate dar įrengtas geoterminis šildymas, siurbiantis karštą vandenį iš žemės gelmių. Todėl jokie šalčiai nebaisūs.
Taip pat sumontuotas ekonomiškas grindų šildymas.
Kondicionieriaus vasarą nereikia
Natūrali ventiliacija pastatą pripildo gryno oro, o tai garantuoja sveiką vidaus klimatą. Tad kondicionierius nereikalingas.
Automatinių žaliuzių forma tokia, kad atspindėtų dienos šviesą tiesiai į pastato vidų.
Viršutiniai „Green Lighthouse” langai atsidaro ir užsidaro automatiškai, kad įleistų gryno oro. Įšilęs oras kyla aukštyn ir išeina pro stoglangius. Dėl šių sprendimų name visus metus išlaikoma pastovi temperatūra.
Namu naudojasi studentai
Pirmasis toks namas Danijoje sulaukė daug komplimentų iš viso pasaulio. Žaliosios energijos šalininkai tai rodo kaip pavyzdį valstybėms, kurioms rūpi ateitis.
Lankytojų ekskursijos, kurios kainuoja 1250 litų, čia rezervuojamos iš anksto.
Prieš porą metų čia lankėsi Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, taip pat buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas.
Tačiau reikia pažymėti, kad tai nėra gyvenamasis namas.
„Green Lighthouse” dažniausiai sutiksi studentus, mat pastatu naudojasi Kopenhagos universiteto Gamtos mokslų fakulteto studentai. O jo erdves užpildo tie, kurie domisi gamtos energija.
„Lounge” stiliaus erdvėse gali tiesiog ramiai pailsėti arba pavartyti knygą iš čia pat veikiančios nedidelės bibliotekos.
Kaina neguodžia ir danų
Pirmasis Danijoje pastatas, visiškai neišmetantis CO2, šokiruoja savo kaina – 5 milijonai eurų.
Namo statybą finansavo Danijos mokslų, technologijų ir inovacijų ministerija, kuriai ir priklauso šis statinys. Be to, garsūs visame pasaulyje danų statybinių medžiagų gamintojai medžiagas tiekė nemokamai.
Pavertus tai į grynuosius pinigus išeitų du milijonai litų.
„Taip, kaina didelė, tačiau tai pirmasis toks pastatas, kuriame naudota eksperimentui tinkančios medžiagos ir įranga”, – pažymi Kopenhagos universiteto atstovai.
Pavyzdžiui, sandarios konstrukcijos ir gerai izoliuotos sienos bei stogas sumažina šildymo poreikį. Naujoviškos šiluminės medžiagos garantuoja, kad pastatas išliks šiltas naktį.
Lietuviai irgi bandė statyti
Mūsų šalyje aktyviuosius namus užsimota statyti prieš dvejus metus. Žadėta, kad tai padarys perversmą Lietuvos statybų rinkoje.
Viena bendrovė siūlė per kelis mėnesius pastatyti Norvegijoje gamintus namus.
Tačiau nė vienas namas iki šiol nepastatytas. Užėjusi ekonomikos krizė sugriovė statytojų užmojus.
„Lietuviai labai nori gyventi namuose, kurių išlaikymas nekainuoja, o būtent tokie ir yra aktyvieji namai.
Tačiau jų statyba ir reikalingos įrangos įdiegimas kainuoja daug ir dažniausiai yra ne gyventojų kišenei”, – sakė statybų bendrovės „Hartlis” vadovas Raimondas Karvelis.
Kvartalas kainuotų pigiau
Pinigai – ne vienintelė priežastis, kodėl energiją sau kuriantys namai kol kas ne lietuvio nosiai. R.Karvelis teigė, kad mūsų šalyje dar sudėtinga diegti reversinius skaitiklius.
Kitaip tariant, tokio namo Lietuvoje gyventojams kol kas būtų sudėtinga parduoti perteklinę elektros energiją į tinklus. O būtent tai jau veikia Skandinavijos šalyse.
Tačiau jei atsirastų grupė žmonių, kurie norėtų statyti nedidelį tokių namų kvartalą, projektas būtų pigesnis, pažymėjo R.Karvelis.
Kiek Lietuvoje kainuotų toks namas?
Pašnekovas sako, kad tai priklauso nuo daugybės sąlygų.
Tačiau orientuotis galima taip: prie įprasto kokybiško namo kvadratinio metro kainos reikia pridėti maždaug 30–50 procentų.
Pastaraisiais metais aktyviųjų namų pasaulyje daugėja
Europos šalyse sparčiai daugėja aktyviųjų namų, kurie neteršia aplinkos, o reikalingą energiją susikuria patys. Tačiau dažniausiai jie būna demonstraciniai, tik kai kuriuose nuolat gyvena žmonės.
Danijos Orhuso priemiestyje Liustrupe Simonsenų šeima su trimis vaikais buvo lyg eksperimentiniai triušiai. Gyvenamasis namas beveik nesiskiria nuo kitų vietovės pastatų. Būsto išmanumą išduoda tik gausybė saulės kolektorių ant stogo.
Apie du milijonus litų kainavusio namo langai atsukti į pietų pusę. Beje, per aštuonis mėnesius saulės baterijos pagamina net daugiau elektros, nei gyventojai suvartoja. Todėl perteklinė energija tiekiama į šalies elektros tinklą. O jei žiemą jos pritrūksta, danai ją gauna iš tinklo nemokamai.
Hamburge (Vokietija) įprastas gyvenamasis namas tik po rekonstrukcijos tapo aktyvusis. Pakeitus langų išdėstymą ir įrengus saulės kolektorius, dabar jis energiją gaminasi pats.
Prancūzai giriasi savo 130 kvadratinių metrų pločio namu Verjer le Biuisone. Jam taip pat būdingi visi aktyviojo namo požymiai – dideli langai, saulės kolektoriai, geoterminė energija.
„Saulės namus” jau turi ir austrai. Nedideliame Presbaumo mieste, kalnuotoje vietovėje, stūksantis medinis namas jau gavo prizą už pažangiausias technologijas. Austrijoje jis kol kas vienintelis aktyvusis namas.
Paryžiaus Verjer le Biuisono priemiestyje stovi „oro ir šviesos namai”, pagal kurių modelį šalyje ketinama statyti daugiau tokių pastatų.
Britai jau suprojektavo trijų aukštų daugiabučius namus Ketingo mieste. Juose apsigyvens nuolatiniai gyventojai, tačiau pastatai bus skirti šios ideologijos sklaidai.
Praėjusių metų pabaigoje į pirmąjį Rusijoje aktyvųjį namą jau įsikėlė gyventojai. Internete jie rašo dienoraštį, kuriame dalijasi gyvenimo tokiame name įspūdžiais. Taip pat galima pamatyti ir nuotraukas. Penkių asmenų šeima įsikūrė mediniame name, kuris pastatytas Pamaskvyje.