Kaip apmokestinti turinį internete, kad neišsibėgiotų skaitytojai?
Didieji Vakarų Europos laikraščiai jau senokai reikalauja susimokėti už
versijas internete. Tačiau skaitytojai - labai įvairūs, todėl ir
apmokestinimas turi būti skirtingas, sako žiniasklaidos verslo
atstovai.
Didžiųjų Europos laikraščių leidėjai, redaktoriai, dizaineriai kartą per
metus spaudos dienos proga renkasi į Vieną. Čia šiuo metu vyksta jau
šeštasis Europos laikraščių leidėjų kongresas. „Lietuvos ryto“
žurnalistas vienintelis, pakviestas atstovauti mūsų šaliai.
Pavyzdžiui, šveicarų dienraščio „Le Temps“ 10 publikacijų per mėnesį
galima skaityti nemokamai. O jei nori, kad turinys būtų prieinamas
planšetiniuose ir įprastuose kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose
- tenka mokėti maždaug 30 eurų per mėnesį.
„Mes daugiau nebekalbame apie tai, kuris geresnis - spausdinta ar
internetinė versija. Skaitytojai renkasi patys, ir moka už tai, kas
jiems priimtina“, - sakė Šveicarijos laikraščio vyriausioji redaktorė
Virginie Fortun.
Slovakijos skaitytojams - dar lengviau. Susimoki 3,90 euro per mėnesį,
ir gali skaityti beveik visą šalies žiniasklaidą internete. Tereikia
spustelėti leidinio pavadinimą, ir skaityti turinį.
Slovėnijoje tokia paslauga kainuoja 4,90 euro per mėnesį. Kompanijos „Piano media“ vadovas Tomas Bella sakė, jog panašų verslo modelį siūlys ir kitoms šalims.
Kai kurie dienraščiai yra apmokestinę ir komentatorius. Pavyzdžiui, per dieną gali nemokamai parašyti tik tris komentarus.
„Eksperimentuoti su turinio apmokestinimu pradėjome jau senokai, tačiau
geriausio varianto dar niekas nesurado“, - pastebėjo Austrijos žinių
portalo kurier.at redaktorius George'as Nimechas.
Europos laikraščių ateitis - planšetiniuose kompiuteriuose, telefonuose. Spausdinta versija išliks, tačiau tebus tik priedas prie interaktyvios formos. Taip teigė daugelis laikraščių leidėjų.
Tačiau kaip reikia apmokestinti turinį, nesutariama iki šiol. Vieni
leidėjai mano, kad skaitytojai turėtų mokėti už specializuotą
informaciją, kiti jau kuria apmokestinimo paketus. Pavyzdžiui, šeimos.
Sumoki už laikraščio turinį, vaikų ir moterų žurnalus gauni nemokamai
arba su nuolaida.
„Akivaizdu, kad viską apmokestinti už vieną kainą negalima“, - sakė
G. Nirnechas.
Beje, kai kurie Vakarų Europos laikraščiai dar tik pakeliui į planšetinius kompiuterius, o Lietuvoje tas jau nebe naujiena. Be to,
pavyzdžiai parodė, kad turinio apmokestinimas mūsų šalyje kol kas yra labai rizikingas.
Laikraščiai turi iš esmės keistis, o technologijoms tam turi tik
padėti. Taip sako geriausiu Europos laikraščiui šįmet išrinkto Danijos „Berlingske“ vyriausioji redaktorė Lisbeth Knudsen.
1749 metais tai buvo pirmasis Danijos laikraštis. Konservatyvus,
patikimas, tačiau prarandantis savo skaitytojus.
Praėjusiais metais laikraštis pasikeitė neatpažįstamai, neišliko net
senasis pavadinimas. 10 autoritetingų ir įtakingų Europos žiniasklaidos
ekspertų „Berlingske“ geriausiu išrinko už revoliucinius pokyčius. Jis
tapo prieinamas visur, kur įmanoma skaityti turinį. Ar dėl to pagausėjo
skaitytojų?
„Skaitytojų mažėja visuose Europos laikraščiuose. Tačiau kas būtų buvę,
jei mes nebūtume pasikeitę tuomet?“, - svarstė vyriausioji redaktorė.
Laikraščius ir naujienų portalus išgelbės ne technologijos, o geras
turinys. Tuo įsitikinęs Londone įsikūrusio Žiniasklaidos konsultavimo
centro „Grunder innovation media consulting“ ekspertas Juanas Antonio
Gineris.
„Mano gimtoje Ispanijoje, kai užeini į barą, riešutus ir vandenį gauni
nemokamai. Už visa kita turi mokėti. Deja, dabar 80 proc. žiniasklaidos
turinio yra tie riešutai, o už likusią dalį skaitytojai susimoka. O
turėtų būti atvirkščiai“, - teigė ekspertas.
Europos laikraščių kongrese taip pat paskelbti geriausi savaitraščiai,
nacionaliniai bei regioniniai laikraščiai.