„Ar į Kauną prisidengiant skambiais biokuro ir ekologijos
lozungais ketinama vežti atliekas deginimui iš užsienio? Tai -
daugiau nei pagrįstas įtarimas stebint analogiškų atliekų deginimo
projektų įgyvendinimo eigą Klaipėdoje ir Vilniuje“, - įsitikinęs
Seimo narys M. Zasčiurinskas.
Anot jo, „Fortum Heat Lietuva“ atstovai viešai jau pripažino,
kad dairosi, iš kur importuoti kurą į Klaipėdos ir Vilniaus atliekų
jėgaines.
Klaipėdoje statomas atliekų deginimo fabrikas per metus
sukūrens 250 tūkst. tonų šiukšlių, nors Klaipėdos regione
susikaupiančių atliekų kiekis yra ne daugiau kaip 130 tūkst. tonų
kasmet. Vilniuje paskelbta, kad atliekų deginimo jėgainės pajėgumai
sieks apie 500 tūkst. tonų per metus. Šis skaičius taip pat
dvigubai didesnis nei Vilniaus regione surenkama atliekų.
„Įmonės atstovai iki šiol klaidina visuomenę ir ketinamas
įvežti atliekas vadina biokuru. Tokios kalbos yra ekonominis
absurdas. „Fortum Heat Lietuva“ yra verslininkai, o ne labdaros
organizacija. Kuomet statomi žymiai brangesni įrengimai, skirti ne
biokuro, o atliekų deginimui, juose ir bus deginamos atliekos. Už
atliekų deginimą jėgainėms yra mokami pinigai, o biokurą reikia
pirkti“, - sakė M. Zasčiurinskas.
Anot jo, antras svarbus klausimas, į kurį privalo atsakyti
valdžios atstovai - kodėl šimtamilijoniniai atliekų deginimo
projektai įgyvendinami apeinant visuomenės informavimą.
„Yra visos prielaidos, kad Lietuva jau netrukus taps Europos
šiukšlių deginimo tašku, tačiau gyventojai apie tai nieko nežino.
Tiek apie tikruosius jėgainių pajėgumus, tiek apie atliekų importą
statytojai prabyla tik prispausti prie sienos. Projektai vykdomi
nutylėjimų ir nepasakymų keliu. Kitaip tariant, šiukšlių importas į
Lietuvą planuojamas kontrabandos būdu“, - teigė M. Zasčiurinskas.
Kauno meras Andrius Kupčinskas atsakė į Seimo nario paklausimą,
kad šiukšlių fabrike bus deginama 60 proc. atliekų ir 40 proc.
biokuro. Tuo tarpu viešai prieinamame „Fortum Heat Lietuva“
interneto puslapyje sakoma: „Planuojant jėgainę bus įvertintos
galimybės, kaip kurą naudoti vietinius atsinaujinančius energijos
išteklius: biomasę, durpes, netinkamas perdirbimui, tačiau
energetinę vertę turinčias atliekas“.
„Viešai kalbama tik apie galimybės deginti atliekas įvertinimą,
nors iš A. Kupčinsko atsakymo akivaizdu, kad atliekų kiekiai jau
seniausiai suplanuoti. Į mano klausimus apie visuomenės
informavimą, kuris yra būtinas, meras nesiteikė atsakyti“, - sakė
Seimo narys.
Įdomu tai, kad A. Kupčinskas teigė, esą jėgainėje technologiškai bus galima deginti „tik išrūšiuotas, džiovintas ir tinkamai apdorotas atliekas“. „Tai yra išrūšiuoti ir džiovinti
makaronai, kabinami žmonėms ant ausų. Net pažangiausiose Europos
jėgainėse deginamos visos iš eilės buitinės atliekos be jokių
stebuklingų procedūrų“, - teigė M. Zasčiurinskas.
Anot jo, kyla pagrįstų įtarimų, kad atliekų deginimo projektus
„Fortum Heat Lietuva“ palaiminę valdantieji turi nuo visuomenės
slepiamų, galbūt finansinių, susitarimų su įmone. „Laikas nustoti
meluoti pačiu aukščiausiu lygiu ir tiesiai šviesiai pristatyti
atliekų deginimo projektus visuomenei, atsakyti į visus klausimus.
Visų pirma projektai turi būti pristatomi, o tada įgyvendinami. O
ne atvirkščiai, kaip daroma šiuo metu“, - sakė M. Zasčiurinskas.
Jo teigimu, pagal ES šalyse galiojančią Orhuso konvenciją,
kiekvienas kaunietis turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl
aplinkos. „Sieksiu, kad Kaune nepasikartotų Klaipėdos atliekų
deginimo jėgainės statybų istorija, kuomet klaipėdiečiai
paskutiniai sužinojo apie planuojamą atliekų importą laivais“, -
sakė Seimo narys.
M. Zasčiurinskas teigė sieksiantis atsakingų institucijų
įvertinimo, ar visuomenė yra tinkamai ir teisingai informuota apie
„Fortum Heat Lietuva“ įgyvendinamus projektus. Seimo narys taip pat
pradėjo rinkti kauniečių parašus prieš slaptą atliekų deginimą
Kauno rajone.