Tik 12 proc. respondentų Latvijoje, 14 proc. – Estijoje ir 7
proc. - Lietuvoje manė, kad šios rūšies energijos gamyba turėtų
būti pagrįsta rinkos principais ir vyriausybės parama jai yra
nereikalinga, parodė „GfK Custom Research Baltic“ atliktas
tyrimas.
„GfK CR Baltic“ verslo plėtros vadovė Dalia Jasiukevičienė
sako, jog Baltijos šalių gyventojai palaiko alternatyvius energijos
išgavimo būdus, tačiau mokėti už tai nori ne visi.
„Tyrimas tik patvirtina, kad kainų kilimas Lietuvoje –
nepageidaujamas, ir lietuviai už elektros energiją nepasiruošę
mokėti daugiau. Tačiau net 72 proc. Lietuvos gyventojų palaiko
energijos gamybą iš vėjo, 63 proc. – iš saulės, 46 proc. –
iš biomasės ir 42 proc. palaiko hidroelektrinių gaminamą
energiją“, – pranešime spaudai teigė D. Jasiukevičienė.
Už elektros energiją, gaminamą iš atsinaujinančių energijos
išteklių, šiek tiek daugiau mokėti norėtų tik 9 proc. Lietuvos
gyventojų, Latvijoje ir Estijoje – tik po 4 proc., atskleidė
tyrimas.
40 proc. respondentų Lietuvoje mano nenorintys mokėti šiek tiek
daugiau už elektrą, net ir žinodami, kad ji išgauta tik iš
vandens, vėjo, saulės energijos ir biomasės. Tokį požiūrį
pareiškė 60 proc. Estijos ir Latvijos gyventojų.
Daugiau nei pusė respondentų teigiamai žiūri į vėjo
energijos parką prie jų namų - taip mano 51 proc. žmonių
Lietuvoje, 59 proc. Latvijoje, 55 proc. Estijoje.
Tyrimas atliktas balandžio mėnesį internetu, apklausus 18 –
64 metų amžiaus 1069 žmones Latvijoje, 1059 - Lietuvoje ir 1010 -
Estijoje.