Pirmasis derybų dėl naujos Graikijos vyriausybės suformavimo ratas pirmadienį baigėsi aklaviete. Daugiausia vietų parlamente gavusiai dešiniųjų Naujosios demokratijos partijai nepavyko sudaryti koalicijos.
Konservatoriai visų pirma kreipėsi į iki šiol kartu su jais vyriausybės vadeles laikiusią socialistų partiją PASOK.
Bet problema tapo tai, kad abi partijos per rinkimus buvo labai skaudžiai nubaustos. ES ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) reikalavimų paisę politikai papiktino daugelį rinkėjų.
Tad kur kas daugiau balsų nei anksčiau surinko partijos, nepritariančios įsipareigojimams tarptautiniams kreditoriams.
O jei vyriausybę suformuos kraštutinių kairiųjų partija „Syriza”, kuriai dabar ir yra patikėta ši užduotis, Atėnai greičiausiai numos ranka į Briuselio reikalavimus. O kartu – ir į eurą.
Briuselis nori nuoseklumo
Pagrindinė ES taupymo politikos strategė Vokietijos kanclerė Angela Merkel į parlamento rinkimų Graikijoje rezultatus reagavo dar vienu perspėjimu.
Esą dėl suveržtų diržų atlaisvinimo „negali būti diskutuojama”, o tolesnės reformos skolų krizės Europoje simboliu tapusioje Graikijoje – „be galo svarbios”.
„Graikijos susitarimą su tarptautiniais kreditoriais privalu toliau vykdyti pagal numatytą tvarkaraštį. Solidarumas būtinas iš abiejų pusių”, – A. Merkel trumpame pranešime antrino ir Europos Komisija.
Komentarai tokie, tarsi Berlyne ir Briuselyje jau iškart po rinkimų sklandė nuojauta, kad Graikijos konservatoriams nepavyks suformuoti naujos valdančiosios koalicijos.
Būgštauta ne be reikalo. Naujosios demokratijos partijos lyderio Antonio Samaro pasiūlymą priėmė tik ankstesnė partnerė – PASOK, o radikalai atsisakė net su juo susitikti.
Iškilti padėjo riaušės
Dabar užduotis formuoti vyriausybę yra atitekusi kraštutinių kairiųjų partijos „Syriza” lyderiui Alexiui Tsiprui. O pastarasis pasiryžęs spjauti ES į veidą.
„Susitardami dėl ES ir TVF paskolų gavimo sąlygų, dešinieji nulėmė Graikijai tragediją. Taupymo priemonės yra barbariškos ir jas reikia atmesti”, – teigė A. Tsipras.
37 metų politikas „Syriza” į dar neregėto populiarumo aukštumas pradėjo vesti 2008-aisiais – po didžiulių riaušių Atėnuose.
Kadangi jis viešai rėmė miestą ir tuomet, ir vėliau ne sykį nusiaubusius anarchistus, Europoje A. Tsipras dažnai pavadinamas žmogumi, į politiką atėjusiu tiesiog iš gatvės.
Vokietijos dienraštis „Bild” kovą viename rašinyje A. Tsiprą pavadino „nusikaltėliu, atvirai remiančiu gatvės chuliganus”, ir paklausė: „Ar netrukus Graikiją valdys radikalai?”
Rinkimai po rinkimų?
Jei taip ir atsitiks, Atėnų pažadai dėl taupymo beveik neabejotinai būtų sulaužyti. O tuomet greičiausiai atsitiktų tai, ko labiausiai baiminamasi Briuselyje.
Graikija birželį kaip tik turi patvirtinti naujas drastiškas taupymo priemones 2013–2014 metams – mainais į dar vieną finansinės pagalbos paketą. Šįkart – 30 mlrd. eurų (103 mlrd. litų) vertės.
Bet jei Atėnuose bus nuspręsta nebeklausyti ES ir TVF, milijardų eurų srautas į Graikiją bus nutrauktas. Šalis neišgalėtų mokėti atlyginimų ir pensijų, dėl skolų bankrutuotų ir galiausiai paliktų euro zoną.
Tiesa, tokio košmariško scenarijaus išvengti siekianti ES bent jau kol kas gali viltis, kad „Syriza” neužtenka partnerių koalicijai suformuoti.
Socialistinės partijos PASOK lyderis Evangelos Venizelos pareiškė, kad „Syriza” turėtų įeiti į bet kokią naują koaliciją.
Tačiau net jėgas suvieniję kairieji 300 vietų parlamente nesudarytų daugumos.
Tad kol kas realiausias scenarijus yra nauja pasakos be galo pastraipa – dar vieni pirmalaikiai rinkimai. Jie greičiausiai būtų surengti jau birželį.