Lietuvos pasirengimas sinchronizuoti savo elektros sistemą su Vakarų Europos ENTSO-E sistema kainuos apie 180 mln. litų, jei kartu prie jos prisijungtų Kaliningrado sritis. Priešingu atveju kaina išaugtų iki 470 mln. litų, paskelbė „Litgrid“ trečiadienį Seime.
Lietuvos elektros tinklų darbą sinchronizuoti su Vakarų Europos sistema planuojama iki 2020 metų. Iki to laiko turės būti baigtas elektros jungties su Lenkija projektas.
V. Poderys tikslino, kad jokių susitarimų su Rusija dėl Kaliningrado srities ateities dar nėra pasiekta.
„Mūsų pagrindinis planas – kad Karaliaučius jungsis kartu su mumis. „Planas B“ - jungiamės be Karaliaučiaus. Techniškai žiūrint, nuo Karaliaučiaus Bitėnų skirstykloje galime bet kada atsijungti. Lieka viena linija, nuo Sovietsko iki Kruonio hidroelektrinės. Reikėtų jos arba atsisakyti, arba statyti keityklą. Toks planas, be abejo, yra“, - sakė V. Poderys konferencijoje Seime.
„Atsijungimas nebus toks, kad viena šalis naktį su žirklėmis nukerpa laidus ir bėga. Tai derybų klausimas. Europos Komisija su savo svoriu derasi su Rusija dėl šių dalykų“, - tikslino V. Poderys. Pirmasis dėrybų posėdis vyko Maskvoje praeitą savaitę.
Karaliaučiaus sritis sienas turi tik su Lenkija, kurios elektros sistema yra jau sinchronizuota su Vakarų Europa, ir Lietuva. Šiuo metu Baltijos šalys yra bendroje elektros sistemoje su Rusija bei Baltarusija.
Konservatorius Jurgis Razma tvirtino nemanantis, kad Rusija nuspręstų Karaliaučiaus sritį prijungti prie Vakarų Europos.
„Jei Rusija elgtųsi protingai, tai turbūt priimtų sprendimą kartu su mumis integruoti Karaliaučiaus sritį į Vakarų Europos sistemą. Bet aš tokią tikimybę laikyčiau artima nuliui. Kaip mes siekiame nepriklausomybės atsijungdama nuo Rytų, tai lygia taip pat Rusija norės išlaikyti Karaliaučiaus nepriklausomybę pasakydama, kad tas kraštas turi likti prikabintas prie rusiškos sistemos“, - sakė konservatorius.
Jungiantis prie ENTSO-E sistemos Baltijos šalys gali arba prisijungti prie Lenkijos vadinamojo valdymo bloko, arba sukurti savą valdymo bloką. Tai bus nuspręsta derantis su Lenkija. Prisijungti prie pastarosios šalies valdymo bloko būtų pigiau, sakė V. Poderys, nes reikėtų mažiau rezervinių pajėgumų.
Sinchronizavusi savo tinklus su Vakarų Europa Lietuva iš jungties su Lenkija tikisi gauti apie pusę naujai atominei elektrinei Visagine reikalingų rezervinių galių.
„Šiuo metu bendros elektros sistemos centrinė dispečerinė, kurios įsakymai svarbiais klausimai galioja ir mūsų dispečeriams, yra Maskvoje“, - sakė V. Poderys.