Tyrimas taip pat parodė, kad Lietuva turi bene daugiausia jaunų verslininkų pasaulyje.
„Pagal tai Lietuva išsiskiria iš kitų šalių. Nemažai jaunų verslininkų turi ir Lotynų Amerikos valstybės. Tai rodo, kad mes turime didelį potencialą vystytis ir augti, nes jaunas verslininkas dažniausiai kuria inovatyvius verslus, kurie turi potencialą sukurti daug darbo vietų“, - sakė TVM direktoriaus pavaduotoja mokslui, inovacijoms ir kokybei Erika Vaiginienė.
Be to, Lietuva Europoje išsiskiria skaičiumi jaunų įmonių, kurios įkurtos prieš mažiau kaip pusketvirtų metų.
„Lotynų Amerika jaunais verslininkais mus lenkia dvigubai, bet Europoje nelenkia niekas“, - sakė E. Vaiginienė.
Tyrimas parodė, kad didžiausi barjerai verslumui Lietuvoje yra žmonių nedrąsumas, apibūdino „Versli Lietuva“ vadovas Paulius Lukauskas.
„Pagrindiniai verslumo ar įvaizdžio barjerai – mūsų galvose. Nes tiek infrastruktūra, tiek rinkos sąlygos, tiek ekspertų nuomonė yra pakankamai geros verslui vystyti. Niekuo nenusileidžiame nuo kitų. Bet turime padidintą baimės faktorių imtis rizikos. Ir reikia daugiau pasitikėjimo savimi.
Apklausos metu buvo užduotas klausimas: „Ar tikite, kad jūsų verslai yra inovatoriški?“ Paaiškėjo, jog mes dažniau nei latviai manome, kad mūsų verslai yra tokie. Jei paklaustumėme žmonių gatvėje, visi manytų, kad jau latvius tikrai lenkiame. Bet verslo srityje save nuvertiname.
Mes vieni iš lyderiaujančių pagal verslo viduje įgyvendinamas inovatyvias idėjas. Pas mus idėjų netrūksta, jas įgyvendinti galime (esame vieni iš lyderiaujančių pagal verslo viduje įgyvendinamas inovatyvias idėjas), bet bijome išeiti iš organizacijos ir patys įgyvendinti idėjas. Tokios baimės greičiausiai susijusios su istoriniu palikimu“, - svarstė P. Lukauskas.
Tyrimas parodė, kad savo nuomonę apie verslininkus gyventojai susiformuoja iš žiniasklaidos, pažįstamų verslininkų bei draugų ir pažįstamų. Senyvo amžiaus žmonių pagrindinis informacijos šaltinis – žiniasklaida.
Dauguma Lietuvos galvoja, kad verslininko karjera turi daugiau privalumų, nei trūkumų (tam pritaria 45 proc. gyventojų, nepritaria 15,2 proc.).
Taip pat dauguma yra įsitikinę, kad verslininkai galvoja tik apie savo piniginę (su tuo sutinka 47,5 proc. gyventojų, nesutinka 22,4 proc.).
Be to, dauguma galvoja, kad verslininkai nėra sąžiningi (su tuo sutinka 43,6 proc. žmonių, prieš - 13,6 proc.).
Visuomenėje nėra galvojama, kad verslininkai etiški. 30,3 proc. gyventojų nemano, kad verslininkai yra etiški. Kitaip galvoja 22,5 proc. žmonių.
Dauguma gyventojų sutinka, kad verslininkai yra išsilavinę žmonės, kad jie turi dirbti sunkiau nei kiti ir sukuria daug darbo vietų.
Tyrimas nustatė, kad Lietuva yra į veiklos efektyvumą orientuota šalis - kaip ir Latvija, Rusija, Lenkija bei nemažai Rytų Europos ir Lotynų Amerikos valstybių.
Tokiose šalyse dominuoja didelės įmonės, naudojami efektyvūs gamybos metodai, didinant produktyvumą ir mažinant kaštus. Efektyvumas skatinamas aukštuoju mokslu, gyvinant prekių, darbo rinkas, vystant finansų rinkas, gerinant technologijas ir plečiant rinkas.
Dauguma Vakarų Europos šalių, skirtingai nuo Lietuvos, yra orientuotos į inovacijas. Mažiau išsivysčiusios šalys, tokios kaip Alžyras ar Bangladešas, orientuojasi į turimų žaliavų pardavimą.
Tyrimas vyko 2011-ųjų rugsėjo mėnesį.
Jo metu agentūra RAIT apklausė 2 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 64 metų amžiaus, o TVM apklausė 36 įvairių sričių ekspertai. Toks pats „Global Enterprise Monitoring“ tyrimas buvo atliekamas dar 53 pasaulio šalyse.
„Tyrimą remia TVM ir Ūkio ministerija, dalinį finansavimą suteikė Lietuvos mokslo taryba. Kainuoja metodika, agentūros paslaugos. Jei įvertinti ir mokslininkų darbą, dalyvavimą konferencijose, visa projekto suma viršija 200 tūkst. litų“, - sakė E. Vaiginienė.
Toks tyrimas bus atliekamas kasmet iki 2014-ųjų, jam lėšas skirs valstybė.