Pirmasis atvyksiantis laineris „Princess Daphne” gali plukdyti 500 keleivių.
Šis su Portugalijos vėliava plaukiojantis laivas pernai į Klaipėdą buvo užsukęs tris, o šįmet lankysis keturis kartus.
Milžinai ir nykštukai
Kruizinių laivų terminale šią vasarą prisišvartuos ir daugiau jūrų turizmo nykštukų. Mažiausias svečias – 90 metrų ilgio „Island Sky”. Jis gali plukdyti tik 122 keleivius.
Tačiau uostamiesčio šįmet neaplenks 290 metrų ilgio jūrų milžinas „Costa Pacifica”, galintis atplukdyti 3780 keleivių.
Šis įspūdingas laineris mažai kuo skiriasi nuo prieš porą metų Klaipėdoje viešėjusio 294 metrų ilgio jūrų milžino „Constellation”.
Savaite trumpesnis nei pernai kruizinės laivybos sezonas truks iki rugsėjo 17-osios – tą dieną pasirodęs kompanijos „Lindblad Expedition” laineris į Klaipėdą atgabens paskutinius 148 keleivius.
Lyderis – Sankt Peterburgas
Šiais metais Klaipėda tikisi sulaukti 45 jūrų kelionių trasomis po Baltijos jūrą plaukiojančių laivų – tiek pat jų buvo apsilankę užpernai. Praėjusį sezoną 37 kruiziniai laivai buvo atplukdę 21 478 keleivius.
„Kruizinė laivyba atsigauna, Baltijos regione – irgi. Šiemet priimsime penkis ilgesnius nei 200 metrų jūrų lainerius. „Costa Pacifica” Klaipėdoje lankysis tris kartus.
Pirmą kartą atplauks laivai „Clipper Odyssey”, „Star Flyer”, „Crystal Symphony”, „Oriana”, – vardijo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos Rinkodaros skyriaus vadovė Kristina Gontier.
Tiesa, Baltijos jūroje keliautojus, kaip ir anksčiau, labiausiai domina Rusijos Sankt Peterburgo uostas, kuriame laivai per sezoną sustoja apie 300 kartų.
Klaipėdą lenkia kiti uostai
Talinas tikisi sulaukti 256 kruizinių laivų vizitų, turistai ten skaičiuojami milijonais.
Rygos uostas, prieš devynerius metus priėmęs 121 laivą ir 85 tūkst. keleivių, vėliau smuktelėjo, bet dabar tikisi sulaukti rekordinio 92 tūkst. keleivių skaičiaus – gautos 83 laivų paraiškos.
Klaipėdą pagal atvykstančius jūrų turistus lenkia ne tik Ryga, bet ir kiti mažesni Baltijos jūros uostai – Gdanskas, Rostokas. Tačiau K. Gontier siūlo nelyginti Klaipėdos ir aplinkinių šalių sostinių, garsėjančių gausiu kultūros ir istorijos paveldu bei pramogomis.
„Juk tai – visiškai kitokie miestai. Tikimės, kad daugiau į Rygą, Taliną, Sankt Peterburgą plaukiančių laivų užsuks ir į Klaipėdą, kai čia šurmuliuos linksmesnis gyvenimas”, – sakė K. Gontier.
Miręs senamiestis nedomina
Merdintis Klaipėdos senamiestis uoste vos 6–7 valandas stovinčių kruizinių laivų keleivių išties nedomina. Kelionių agentūros stengiasi svečiams rodyti tai, ko jie nepamatys kitur: siūlomos ekskursijos į Kuršių neriją, Nemuno žemupį.
Daugelį turistų pribloškia Plokštinėje (Plungės rajonas) buvusioje SSRS branduolinių raketų bazėje įkurtas vienintelis Europoje šaltojo karo muziejus.
Kruiziniai laivai į Klaipėdą yra viliojami palankiomis uosto rinkliavos sąlygomis.
Antrą kartą į uostą aplaukusiam tam pačiam laivui rinkliava gali sumažėti perpus. Iš viso numatytos penkios rinkliavų rūšys.
KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas kruizinę laivybą sieja su socialine parama uostamiesčio verslui: „Per metus uosto pajamos iš kruizinės laivybos siekia 1,5 mln. litų.
Mažiname rinkliavą, bet savivaldybė savo ruožtu turi galvoti apie miesto patrauklumą.”
Jūrų kelionės atsigauna
* Europos jūrinių kelionių asociacija prognozuoja, kad šįmet didžiausiuose Baltijos šalių uostuose laivais atplaukiančių turistų padaugės 12, vidutiniuose ir mažuosiuose – 5–6 proc.
* Vienas jūrų turistas per viešnagės uostuose pusdienį gali išleisti maždaug 50 eurų (172,5 lito) – pelno gauna prekybininkai, kavinių ir restoranų savininkai.
* Kelionių agentūros apgailestauja, kad Klaipėdos senamiestis atgyja tik tuomet, kai vyksta tradiciniai Pilies džiazo muzikos festivaliai. Kitu laiku turistams čia tiesiog nėra ko veikti.