Užsienio šalyse bankrutavę lietuviai džiaugiasi atsikratę skolų, kurios juos slėgė tėvynėje. Bet bankai ir paskolų draudikai su tuo nesutinka – siekia išieškoti pinigus.
Bankroto procedūra galės trukti penkerius metus. Tačiau ne nuo
visų skolų žmogus bus paleidžiamas. Nebus nurašomos skolos,
susidariusios dėl žalos, padarytos kitam asmeniui. Taip pat nebus
„nuskaičiuojamos“ skolos dėl alimentų nemokėjimo.
Bankroto procedūrą siūloma leisti kelti tik pačiam žmogui.
Kas yra asmens bankrotas ir kaip tokiam žingsniui užsienyje ryžosi lietuviai - apie tai „Lietuvos ryto“ žurnalisto Mariaus Jokubaičio straipsnyje „Bankrutavę lietuviai: kur skolininkų rojus?“
***
Milda Špakauskaitė ir Gytis Januška – pirmieji lietuviai, savo kailiu patyrę asmeninį bankrotą.
Skolų jie bando atsikratyti skirtingose valstybėse.
M. Špakauskaitei bankrotas paskelbtas Anglijoje, o G. Januškai – Latvijoje.
Bet Lietuvoje veikiantys bankai ir draudikai jiems nelinkę taip lengvai nurašyti skolų.
Kol mūsų šalyje delsiama priimti Fizinių asmenų bankroto įstatymą, iš svetur bankrutavusių tautiečių vis tiek žadama išieškoti turtą.
Populiariausia skolų atsikratymo vieta lietuviams – Latvija.
Šioje šalyje jie registruojasi, formaliai įsidarbina, nors iš tiesų gyvena Lietuvoje. Bet tokiu būdu jie gali bankrutuoti kaimyninėje valstybėje.
Tuo tarpu Anglijoje bankrutuoja ten realiai gyvenantys lietuviai.
Viena jų – Lietuvos pramogų pasaulyje besisukusi M. Špakauskaitė tvirtina tokiu būdu atsikračiusi 122 tūkstančių eurų (420 tūkst. litų) paskolos.
Už šią sumą 2008 metais moteris buvo įsigijusi sklypą su namu netoli Vilniaus. Kai ekonomikos krizė supurtė Lietuvą, buvusi interjero dizainerės darbovietė bankrutavo. Be to, M. Špakauskaitė išsiskyrė su vyru.
Su penkiamete dukra likusi moteris negalėjo kas mėnesį mokėti po 2 tūkstančius litų siekiančių įmokų. Negana to, perpus krito namo vertė.
„Prašiau banko atidėti paskolos mokėjimą, tačiau derybos nepavyko. Neliko nieko kita kaip tik emigruoti į Angliją”, – pasakojo M. Špakauskaitė.
Ten lietuvė įsidarbino padavėja, ten gimė antra dukra. Jai teko verstis iš tos valstybės paramos, padėjo ir mažosios dukros tėvas.
Paskelbė lietuvei bankrotą
„Pinigų užteko tik pragyventi, o mokėti dar ir paskolą negalėjau”, – tikino emigrantė.
Šių metų pradžioje moteris Anglijoje nusprendė siekti asmeninio bankroto. Ši šalis garsėja liberalia tvarka norintiems bankrutuoti. Bet teismas tik iš antro karto nusprendė skelbti lietuvei bankrotą.
M. Špakauskaitės teigimu, jau rugpjūtį bankroto procedūra buvo baigta, o 122 tūkstančių eurų skola esą buvo nurašyta; „Šis sprendimas man suteikė galimybę pradėti gyvenimą iš naujo, nes skola būtų slėgusi visą laiką.”
Bankrutuoti jai padėjęs Didžiojoje Britanijoje veikiančios bendrovės „Insolbaltika UK” patarėjas nemokumo klausimais Andrejus Smolenka sakė, kad ši istorija – viena iš šimtų Lietuvoje.
„Vien tik aš padedu bankrutuoti dar dviem lietuviams, gyvenantiems Anglijoje”, – sakė bendrovės patarėjas. Jis šiuo metu dėl bankroto konsultuoja dar 17 mūsų šalies piliečių.
Bankui – tik komplimentai
Ir pati M. Špakauskaitė, ir jos advokatai tvirtino, kad bankas „Swedbank”, iš kurio 2008 metais buvo paimta paskola, pretenzijų neturėjo.
„Bankas pademonstravo profesionalumą ir neprieštaraudamas nutraukė skolų išieškojimą”, – teigė moteris.
Advokatas Gediminas Žlioba įsitikinęs, kad kitose šalyse įvykę Lietuvos piliečių bankrotai turi būti automatiškai pripažįstami visoje Europos Sąjungoje. Tai šįmet išaiškino Lietuvos apeliacinis teismas.
„Dėl bankroto pripažinimo net nereikia kreiptis į teismą Lietuvoje”, – pridūrė advokatas.
Be to, tokią teisę Lietuvos piliečiams esą suteikia ir ES reglamentas dėl nemokumo procedūrų.
Pinigus žada išieškoti
Tačiau bankai ir paskolų draudikai nesutinka su tokiu greitu paskolų nurašymu.
„Jos skola niekur nedingo, – vakar „Lietuvos rytui” tvirtino „Swedbank” atstovas Saulius Abraškevičius. – Mūsų banko teisininkų žiniomis, nėra nė vieno atvejo, kad užsienyje iškelto bankroto nutartis būtų visa apimtimi įsigaliojusi Lietuvoje.”
Tiesa, šiuo metu paskolinių įsipareigojimų bankui M.Špakauskaitė neturi. Mat valstybinė įmonė „Būsto paskolų draudimas”, kuriame buvo apdraustas šios moters turtas, viską kompensavo bankui.
Draudikai vis dėlto teigia, kad emigrantės skola nenurašyta, o pinigai gali būti iš jos išieškoti.
„Tai, kad Didžioji Britanija nurašė jos skolas, Lietuvoje niekam neįdomu. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra apskųstas Aukščiausiajam teismui”, – tvirtino „Būsto paskolų draudimo” vadovas Marijus Jūris Mikalauskas.
Taigi Aukščiausiasis teismas turėtų galutinai nuspręsti, ar mūsų šalyje iš tiesų yra pripažįstami lietuvių bankrotai svetur. Tačiau kol kas tebegalioja Apeliacinio teismo sprendimas.
Kupra – 13 milijonų litų
Aukščiausiojo teismo sprendimo neramiai laukia ir Latvijoje bankrutavęs G.Januška.
Lietuvoje veikiantys bankai nenori pripažinti jo bankroto, kuris buvo paskelbtas dar birželį.
Tiesa, šis kaunietis skolingas kur kas daugiau nei M. Špakauskaitė. Verslininko skolos kartu su kitais įsipareigojimais siekia 13 milijonų litų.
G. Januška vadovauja Kaune žinomai nekilnojamojo turto agentūrai „Nidulus”. Krizės metu, sustingus sklypų bei būsto pardavimui, strigo ir verslas, kaupėsi skolos.
Vyriškis šiuo metu yra skolingas keliems Lietuvoje veikiantiems komerciniams bankams, tarp jų – ir „Snorui”.
Todėl kaunietį nudžiugino Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas pripažinti lietuvių bankrotus svetur.
„Tačiau bankai apskundė šį sprendimą. Jie laukia galutinio teismo išaiškinimo”, – „Lietuvos rytui” sakė G. Januška.
Bankų atstovams kliūva tai, kad Lietuvoje nėra fizinių asmenų bankroto įstatymo.
Bet skolų bandančio atsikratyti verslininko nuomone, tokie bankų argumentai – neįtikinami: „Ką tik Latvijoje bankroto procedūrą sėkmingai baigė vienas bulgaras. O juk Bulgarijoje tokio įstatymo irgi nėra.”
Nusprendė ryžtingai veikti
G. Januška, kaip ir M. Špakauskaitė, tvirtino nenorintys likti visą gyvenimą skolingi, todėl ir pasirinkę fizinio asmens bankrotą.
Iš skolų negalintis išbristi verslininkas pernai lapkritį pats į lietuvių kalbą išsivertė Latvijos fizinių asmenų bankroto įstatymą.
Kaimyninėje šalyje kaunietis susipažino su panašaus likimo žmonėmis ir nusprendė veikti.
Dabar visą lietuvio turtą valdo Latvijos bankroto administratorius. G.Januška turėjo butą, taip pat du žemės sklypus. Vienas jų – didelės vertės Klaipėdoje.
„Bankams nepatinka tai, kad mano turtą perima administratorius, ir dar kitoje šalyje”, – prasitarė G.Januška.
Daugiau niekam nemoka
G.Januška privalės pusketvirtų metų mokėti nedidelę kompensaciją administratoriui.
„Kas mėnesį nuo gaunamų pajamų aš ir mano žmona turėsime mokėti 30 procentų. Tačiau latviai svarsto pataisyti įstatymą. Pagal naują pasiūlymą, jeigu uždirbsiu minimalią algą, visai nieko nereikės mokėti”, – pasakojo verslininkas.
Kaunietis viliasi, kad jam pavyks pragyventi. Tuo jis įsitikino kalbėdamasis su bankrutavusiais latviais.
Tuo tarpu Anglijoje bankrutavusi M.Špakauskaitė teigė, kad jai nebereikia mokėti jokių įmokų: „Jas tektų mokėti, jei daug uždirbčiau. Tačiau mano pajamų užtenka tik pragyventi, tad nemoku nė cento.”
Tiesa, moteris turėjo atsiskaityti su konsultantais.
Nori viską pradėti iš naujo
Bankrutavę lietuviai tvirtino nejaučiantys jokios graužaties dėl neapmokėtų skolų.
„Aš tiesiog naudojuosi ES šalies piliečio teise”, – dėstė Londone gyvenanti M.Špakauskaitė. Grįžti gyventi į Lietuvą ji kol kas neketina.
Latvijoje bankrutavęs G. Januška irgi nebijo žmonių apkalbų ar problemų su kreditoriais. Svarbiausia jam – pasirūpinti šeima ir ateitimi.
„Man teikia vilties tai, kad po trejų su puse metų būsiu visai švarus, be jokių skolų. Tada galėsiu vėl ką nors pradėti veikti”, – sakė verslininkas.
Anot jo, fizinių asmenų bankrotas visame pasaulyje yra normalus dalykas. Netgi garsūs pasaulio verslininkai nėra to išvengę.
„Tik Lietuvoje į tai keistai žiūrima. Juk riziką dėl galimų nuostolių turi prisiimti ne tik gyventojai, bet ir bankai”, – įsitikinęs G. Januška.
Eilė Latvijoje ilgėja
Latvijoje bankroto procedūros šiuo metu laukia dešimt Lietuvos piliečių. Taip vakar „Lietuvos rytui” tvirtino Janis Abuolinis, kuris yra pirmasis bankrutavęs latvis.
Jis yra Latvijos skolininkų sąjungos konsultantas, o patarimus teikia ne tik tėvynainiams, bet ir lietuviams.
„Lietuviai registruojasi Latvijoje, formaliai čia įsidarbina ir privalo gauti bent 20 latų atlyginimą. Žinoma, realiai jie gyvena Lietuvoje”, – pasakojo J. Abuolinis.
Pasak jo, būtent dėl to vis daugiau lietuvių bando atsikratyti skolų Latvijoje, o ne Didžiojoje Britanijoje, nes į pastarąją šalį tektų emigruoti.
Be kitų, fizinio bankroto siekia ir Latvijos lietuvis verslininkas Vaidas Žolynas.
Bankai negali tiksliai įvertinti rizikos
Gediminas Žlioba
Advokatų kontoros „Žlioba &Žlioba” advokatas
„Fizinių asmenų bankroto įstatymo priėmimo vilkinimas kenkia kreditoriams ir visam paskolų sektoriui, nes ne visais atvejais užsienio šalių fizinių asmenų bankroto institutas vienodai gina kreditorių teises.
Nesant tokio įstatymo, bankai ir kitos finansų įstaigos negali tiksliai įvertinti prisiimamos rizikos skolinant Lietuvoje.
Galimybė bankrutuoti užsienyje, manau, dar labiau padidins ir taip didelę emigraciją iš Lietuvos.”