2010-aisiais pajamos iš turizmo visame pasaulyje siekė 928 milijardus JAV dolerių. Tad pernai gerokai pasistūmėta į priekį.
„Tokie rezultatai suteikia drąsos. Per pastaruosius dvejus metus kelionių paklausa augo, net jei ekonomikos atsigavimas ir nebuvo tolygus. Tai svarbu toms šalims, kuriose menkas vidaus vartojimas”, – sakė PTO generalinis sekretorius Talebas Rifai.
Labiausiai pajamos iš turizmo augo Amerikos žemyne – 5,7 proc., palyginti su 2010-aisiais.
Europoje šis rodiklis siekė 5,2 proc., Azijos ir Ramiojo vandenyno šalyse – 4,3 proc., Afrikoje – 2,2 proc. Kol kas neturi kuo džiaugtis Artimieji Rytai – šiame regione uždarbis iš turizmo pernai traukėsi 14 proc., palyginti su 2010-aisiais.
Daugiausia iš turizmo praėjusiais metais uždirbo JAV (116 mlrd. JAV dolerių), Ispanija (60 mlrd. JAV dolerių), Prancūzija (54 mlrd. JAV dolerių).
Sparčiai auganti Kinijos ekonomika skatina šios šalies gyventojus vis dažniau keliauti.
PTO duomenimis, praėjusiais metais kinų turistai išleido 18 mlrd. JAV dolerių daugiau nei 2010-aisiais: iš viso – 73 mlrd. JAV dolerių. Po jų ėjo rusai (34 mlrd. JAV dolerių) ir brazilai (21 mlrd. JAV dolerių).
Beje, kinai pamažu tampa ir Lietuvos turizmo verslo prioritetiniu taikiniu. Pasak Valstybinio turizmo departamento vadovės Raimondos Balnienės, jau po keleto metų mūsų šalis turėtų sulaukti nemenko turistų iš šios Azijos šalies antplūdžio.
Kaip ir daugelio pasaulio šalių, Lietuvos turizmo sektoriaus rezultatai pastaraisiais metais akivaizdžiai gerėja. Mūsų valstybė iš turizmo pernai uždirbo 4,763 mlrd. litų – 16,2 proc. daugiau nei 2010 metais.
Europos kelionių komisijos duomenimis, Lietuva pernai tapo antrąja Europoje pagal turistų srauto augimą – po kaimyninės Latvijos. Tikimasi, kad šįmet šie skaičiai padidės dar bent 10 proc.
Beveik 3,5 mlrd. litų Lietuvoje pernai paliko užsienio turistai, o 1,3 mlrd. litų – vietos keliautojų pinigai.
2011 m. į Lietuvą atvyko 1,8 mln. užsienio turistų – 20 proc. daugiau nei prieš metus. Daugiausia sulaukta atvykėlių iš Baltarusijos (21 proc.), Rusijos (18 proc.), Vokietijos (10 proc.), Lenkijos (9 proc.).
Gausėja skrydžių
* Iš Lietuvos tiesiogiai pasiekiama vis daugiau poilsio vietų. „Wizz Air” nuo gegužės pabaigos 2 kartus per savaitę iš Vilniaus skraidys į Bergeną, Stavangerį, Oslą, Paryžių, Liverpulį. Dažniau skraidinti planuojama ir keliais jau vykdomais maršrutais – Londono, Eindhoveno, Donkasterio, Korko.
* Taip pat iš Vilniaus tiesiogiai bus galima nuvykti į Tel Avivą ir Reikjaviką.
* Islandija bus pasiekiama iš Kauno oro uosto. Jį jau kelerius metus galima vadinti atostogų krypčių oro uostu. Iš 22 krypčių, kurios siūlomos šį vasaros sezoną, 5 yra poilsinės – į Maljorką, Maltą, Kiprą, Alikantę, Kosą. Tiesa, skrydžius į Rodą iš Kauno „Ryanair” atšaukė.