Kaune vykstančioje 19-ojoje tarptautinėje žemės ūkio ir maisto pramonės parodoje „AgroBalt” apsilankiusi jūrų reikalų ir žuvininkystės eurokomisarė Marija Damanaki ne vienąkart užsiminė apie bendrosios žuvininkystės politikos reformą ir šiam reikalui siūlomą steigti fondą.
Iš jo parama būtų skiriama ne tik žuvų ištekliams kontroliuoti ir užtikrinti patikimą sveikų produktų tiekimą, bet ir pažaboti nelegalią žuvininkystę. Ši reforma neaplenks ir Lietuvos, kuri jau gali didžiuotis pradėjusi tausoti išteklius.
Baltijoje – sveikos žuvys
Kalbėdama apie visoje ES planuojamą reformą, eurokomisarė negailėjo pagyrų Baltijos jūroje vykdomai politikai ir paneigė bet kokias diskusijas apie neva čia veisiamas nekokybiškas žuvis.
„Baltijos jūroje pastaruoju metu pastebimai išaugo menkių ištekliai. Tai rodo, jog jūra tampa švaresnė, o joje veisiasi sveikesnės žuvys”, – bendraudamas su viešnia tikino Lietuvos žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius.
Padėtį gelbsti kasmet maždaug 10 procentų mažinta menkių žvejybos kvota. „Čia sėkmingai veisiami ir sterkai, iš kurių gaunami juodieji ikrai.
Žuvų veisėjams padėjome sukūrę naują technologiją, kuria ikrus iš žuvies galima išimti neužmušant pačios žuvies”, – pridūrė eurokomisarė M. Damanaki.
Sugauna daugiau nei veisia
Nepaisydama gerų atskirų šalių pramonės rodiklių, EK siekia skubiai reformuoti Europos žuvininkystės politiką.
„Laivais sužvejojama daugiau žuvų, nei jų natūraliai veisiasi. Todėl kai kurių žuvų ištekliai išeikvojami ir kyla pavojus jūrų ekosistemai”, – įspėjo eurokomisarė.
Anot jos, šiuo metu pereikvojama maždaug trys ketvirtadaliai – 82 proc. Viduržemio jūros ir 63 proc. Atlanto vandenyno – žuvų išteklių.
Žvejai sugauna vis mažiau žuvų, todėl šio sektoriaus ateitis neaiški. ES pirmininkaujanti Danija iškėlė tikslą skatinti žvejybą, bet nepereikvoti žuvų išteklių.
„Be to, siekiama, kad žuvininkystės sektorius nebūtų priklausomas nuo subsidijų.
Pasaulio banko ir ES atliktos studijos parodė, kad šiame sektoriuje per artimiausią dešimtmetį galima sukurti daug naujų darbo vietų ir taip paskatinti ekonomikos augimą pakrančių regionuose”, – pasakojo M. Damanaki.
Investicijos atsipirks
ES žuvininkystės pramonė yra ketvirta pagal dydį pasaulyje. Per metus sugaunama apie 6,4 mln. tonų žuvų. Žuvininkystės ir žuvų perdirbimo sektoriuje dirba per 350 tūkst. darbuotojų.
ES turi didžiausią pasaulyje jūrų zoną (1200 uostų) ir didžiausią prekybos laivyną. 90 proc. prekybos su užsieniu ir 40 proc. vidaus prekybos vyksta jūrų keliais.
Europos valdžia nuolat pabrėžia, kad ekosistemos turi išlikti sveikos, o iš žuvininkystės pramonės pragyvenantys žmonės galėtų džiaugtis geru gyvenimo lygiu.
2007–2013 m žuvininkystės sektoriui restruktūrizuoti ir padėti ES šalims įgyvendinti 2002 metų bendrosios žuvininkystės politikos reformą iš Europos žuvininkystės fondo skirta 4,3 mlrd. eurų.
Finansavimas skiriamas visiems pramonės sektoriams: žvejybai jūroje ir vidaus vandenyse, akvakultūrai, žuvininkystės produktams perdirbti ir prekybai. Itin daug dėmesio skiriama žvejų bendruomenėms, kurias labiausiai paveikė naujausi pramonės pokyčiai.
2014–2020 metais ši suma turėtų padidėti iki 6 mlrd. eurų.
Pasak M.Damanaki, planuodama biudžetą ES tam tikrą dalį sumos ketina skirti nelegaliai žuvininkystei kontroliuoti. Kiek šios sumos atiteks Lietuvai, kol kas neaišku.
Europiečiams – vietos žuvis
Viena prioritetinių žuvininkystės sričių eurokomisarė laiko nuostatą, kad europiečiai valgytų tik Europos jūrose užaugintą žuvį.
„Esame didžiausi žuvies vartotojai, tačiau maždaug trečdalį žuvies importuojame. Dar prasčiau dėl žuvų, vėžiagyvių ir vandens augalų veisimo. Šių produktų importuojame apie 70 procentų”, – skaičiavo eurokomisarė.
Europos akvakultūros sektorius tiekia beveik 20 procentų žuvų produkcijos, jame dirba apie 65 tūkst. žmonių. Vis dėlto ši pažanga kokybės srityje dar neužtikrino gamybos apimties didėjimo.
ES akvakultūros produkcijos apimtis išliko daugiau ar mažiau stabili nuo 2000 metų, o kitose pasaulio dalyse ji išaugo trečdaliu. Labiau įsigilinus matyti, jog skirtingų akvakultūros sektorių plėtros tendencijos beveik priešingos.
Nors Europa išaugina vis daugiau vėžiagyvių, tačiau moliuskų ir gėlavandenių žuvų produkcijos apimtis pastaraisiais metais nuolat mažėjo.
Didžiausią tiekiamų produktų dalį sudaro midijos, vaivorykštiniai upėtakiai ir atlantinės lašišos, po jų – austrės, paprastieji dančiai, karpiai, valgomieji moliuskai ir jūrų ešeriai.
Vienas pagrindinių Europos Sąjungos finansavimo tikslų, kurio siekiama pasitelkiant tiek Europos žuvininkystės fondą, tiek ES mokslinių tyrimų programas, – sukurti konkurencingesnę ir ekologiškesnę akvakultūros pramonę.
Paroda truks iki šeštadienio
Kauno „Žalgirio” arenoje vykstančioje tarptautinėje parodoje „AgroBalt” ekspozicijas turi ne tik žuvininkystės pramonės atstovai.
„AgroBalt” verslo dalyje pabrėžiamos smulkiojo ir vidutinio verslo galimybės, tokioms įmonėms skirtos technologijos, alternatyvioji veikla žemės ūkyje, gyvulininkystė, ES lėšų tikslingo naudojimo galimybės.
Vartotojams skirtoje dalyje akcentuojamas bendravimas su vartotojais, verslo ryšiai, o pagrindinės temos – maisto pramonė, kulinarinis paveldas, pakuotės, jų medžiagos, įrenginiai, ekologinis ūkininkavimas, kaimo plėtra, veislininkystė, gėlininkystė ir daržininkystė, žemės, sodų, miškų ūkio technika ir kita.
Šiųmetės parodos oficialus šūkis – „Sveikesniam gyvenimui”. Pabrėžiama, jog su maistu glaudžiai susijusi žmonių sveikata, jų gyvenimo kokybė. Todėl „AgroBalt” dalyvauja įmonės, gaminančios saugius kasdienio vartojimo produktus, naujų maisto gaminių kūrimo technologijas.
Atskirame paviljone lankytojai gali susipažinti su retais ar nykstančiais Lietuvos gyvuliais ir galvijais.