Mokėjimai, kurių bendra vertė - 163 mln. eurų, buvo laikinai
sustabdyti šių metų vasarį atsižvelgus į Valstybės kontrolės
išvadas dėl galimų įgyvendinamų projektų neatitikimų.
Finansų
ministerija Europos Komisijai dar kovo viduryje pateikė prašomą
informaciją, o balandžio pradžioje ją papildė, informuodama apie
veiksmus taisant audito metu nustatytus neatitikimus.
Buvo
pakartotinai patikrinti visi projektai, kuriuose nustatyti galimi
neatitikimai. Po atliktų patikrinimų klaidų lygis sumažėjo beveik 3
kartus - nuo 1,93 proc. iki 0,683 proc. visų 2010 m. deklaruotų
išlaidų, kurios 2010 m siekė beveik 3 mlrd. litų.
„Laikinas Europos Sąjungos lėšų išmokėjimų Lietuvai sustabdymas
nesutrikdė projektų įgyvendinimo - jie buvo finansuojami valstybės
biudžeto lėšomis.
Tačiau tai buvo rimtas signalas, kad visos ES
paramą administruojančios institucijos turi glaudžiau
bendradarbiauti, o kilus įtarimams dėl galimų projektų neatitikimų,
operatyviai ir iki galo juos išsiaiškinti.
Į klausimus, dėl kurių
buvo atidėtas ES lėšų mokėjimas, buvo galima atsakyti ir tuo metu,
kai Valstybės kontrolė dar tik rengė ataskaitą - taip būtume
išvengę įvykusio nesusipratimo“, - sakė finansų ministrė Ingrida
Šimonytė.
Įgyvendinus rekomendacijas, iš projektų vykdytojų bus
susigrąžinta apie 4,6 mln. litų netinkamų deklaruoti Europos
Komisijai lėšų.
Audito ataskaitoje Valstybės kontrolė buvo
pateikusi pastebėjimus dėl 5,6 mln. litų, kurie galėjo būti susiję
su galimai netinkamai projektų vykdytojų atliktomis projektų
įgyvendinimo procedūromis. Susigrąžintos lėšos bus panaudotos
kitiems projektams finansuoti.
Dauguma Valstybės kontrolės įvardintų galimų neatitikimų buvo
siejama su projektų vykdytojų atliekamais viešaisiais pirkimais.
Kaip pavyzdžius būtų galima paminėti netinkamai parinktus pirkimo
būdus, per aukštus kvalifikacinius reikalavimus, pirkimo metu
nustatytus netinkamus pasiūlymų pateikimo terminus, nenurodytus
interneto svetainės, kur galima susipažinti su visais pirkimo
dokumentais, adresus ar per daug detalius reikalavimus pirkimo
objektui.
Finansų ministerija atkreipia dėmesį - net ir tais atvejais,
kai išlaidos pripažįstamos netinkamomis finansuoti ES lėšomis, tai
dar nereiškia, kad jos susijusios su neteisėta veikla ar procedūrų
pažeidimais.
Dažnu atveju tai yra papildomi projekto darbai arba
išlaidos, kurios negali būti finansuojami ES lėšomis, bet yra
būtinos ir leistinos projekto tikslams pasiekti. Pavyzdžiui,
įgyvendinant transporto srities projektus pakelės drenažas yra
būtinas projekto įgyvendinimui, tačiau jis nebuvo numatytas kaip
tinkamas finansuoti iš ES fondų lėšų. Šias išlaidas projektų
vykdytojai turėjo finansuoti nuosavomis lėšomis.