Skirtumas tik toks, kad Z. Hadid projektas liko popieriuje, o „Paleko ARCHstudijos“ suprojektuota Vilniaus universiteto biblioteka - VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras penktadienį oficialiai pabaigtas statyti.
Akį traukiantis netikėtų plastiškų formų, trijų tūrių bibliotekos pastatas, įsispraudęs šalia pušyno, – lyg kontrastas seniesiems sovietmečiu statytiems universiteto korpusams.
Ir tai tik pirmasis vadinamojo Saulėtekio slėnio objektas. Per kelerius metus jį turėtų apsupti nauji modernūs, auditorijų ir laboratorijų korpusai. Vis dėlto pastato architektas Rolandas Palekas tvirtina, kad šis pastatas bus ryškiausias ženklas, išsiskiriantis iš kitų, ir pabrėžiantis knygų šventovės ir kultūros centro reikšmę.
Biblioteka taps kultūros simboliu
„Tampa gana įprasta, kad dauguma kultūros paskirties pastatų išsiskiria ryškia savita architektūra. Šio pastato idėją padiktavo jo paskirtis – biblioteka, taip pat gamtinė aplinka. Nutarėme, kad būdama itin reikšminga biblioteka turėtų būti ženkliškos architektūros.
Slėnis plėtosis, čia atsiras daugiau laboratorijų ir auditorijų korpusų. Tačiau jų paskirtis bus panaši į tai, kas jau stovi Saulėtekyje. Todėl vienintelis kultūrinis mokslinis pastatas galėtų išsiskirti ir tapti viso kvartalo akcentu“, - pasakojo R. Palekas.
Anot jo, pamiškėje norėta laisvesnio plastiškesnio, ne tokio „kieto“ pastato. Be to, labai svarbu buvo suformuoti labai aiškią, atvirą aikštę su amfiteatru. Iš šios aikštės bibliotekos lankytojai pateks į bibliotekos atriumą stiklinėmis luboms ir vis dar jausis tarsi būtų lauke.
Tokį jausmą kuria ne tik stiklinės lubos, bet ir trys bibliotekos korpusai, kurie tarsi perveria atriumą savo sienomis. Tik iš šios stiklinės erdvės įžengęs pro vieno iš bibliotekos korpusų duris pasijunti iš tiesų pastate.
Pirmas įspūdis keistas. Atrodo, kad ši biblioteka beveik neturi langų, o tai prieštarauja lūkesčiams, kad biblioteka turėtų būti šviesi ir jauki.
„Biblioteka reiškia ne skaityklą, o knygų saugyklą“, - paaiškina R. Palekas.
Atveria gamtos paveikslą
Tik pastato viduje suvoki architektų gudrybę – stiklinės sienos per visą korpusų aukštį yra atsuktos į pušyną, todėl nekrenta į akis. Be to, ši pusė yra šiaurinė. Bet ar ne klaida didžiulę stiklo sieną atsukti būtent į šiaurę, kur nebus tiesioginės saulės šviesos?
„Saulės šviesa kenktų knygoms. Be to, vasarą patalpoje būtų sukurtas nemalonus šiltnamio efektas, o itin ryški šviesa trukdytų lankytojams. Iš šiaurinės pusės užtenka netiesioginės saulės šviesos ir patalpa neprišyla, be to, tai - kaip gyvas nuolat besikeičiantis gamtos paveikslas.
Norėjome, kad visi lankytojai, pakėlę akis nuo knygų, išvystų raminantį miško vaizdą.
Patalpose dominuos balta spalva – tokios spalvos bus sienos, baldai. Jeigu kam trūks šviesos, galės įsitaisyti arčiau panoraminio lango arba prie mažų langelių pietinėje pusėje. Kiekvienas galės pasirinkti tokią erdvę, kokios nori“, - aiškino R. Palekas.
Panoraminis stiklas driekiasi per visą aukštą, tačiau skaityklų aukštai prie jo nesiglaudžia. Lieka didžiulis šviesus fojė per penkis aukštus.
Knygos keliaus konvejeriu
Pačioje bibliotekoje šiuo metu dar nėra baldų, jie turėtų atkeliauti iki rudens, kai šis oficialiai vadinamas Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras atvers duris. Tačiau kvapą gniaužia jau sumontuota itin moderni šveicariška knygų rūšiavimo ir transportavimo įranga.
Pastate išvedžiota bėgių sistema, kuria automatizuotai valdomos dėžės su knygomis jas nuveža į reikiamą saugyklą ar skaityklą. Bibliotekos darbuotojams belieka šią knygą padėti į lentyną. Tai vienas moderniausių bibliotekos įrenginių Europoje, kainavęs, teigiama, kone dešimtadalį visos bibliotekos vertės.
Į pačią biblioteką investuota 100 milijonų litų. Didžioji dalis lėšų atkeliavo Europos regioninės plėtros fondo.
621 lankytoją vienu metu talpinsianti šiuolaikiška biblioteka bus viena didžiausių Baltijos šalyse. Jos statytoja „YIT Kausta“ teigia, kad šis centras – išties didelis laimėjimas šalies statybų rinkai.
„Džiaugiamės, kad galėjome prisidėti prie tokio šaliai svarbaus objekto atsiradimo. Mums šis centras reikšmingas jau vien išskirtinės architektūros požiūriu, tačiau mokslo visuomenei jis turėtų tapti pagrindiniu traukos objektu“, – sako bendrovės „YIT Kausta“ generalinis direktorius Kęstutis Vanagas. Tokio dydžio ir paskirties pastatas Lietuvoje – pirmas.
Pastato plotas - beveik 14 tūkst. kvadratinių metrų. 2,7 tūkst. kvadratinių metrų ploto saugyklose turėtų tilpti apie 1,8 mln. knygų.
Skaitykla veiks visą parą
Didįjį korpusą sudaro penki aukštai, kuriuose bus įrengta lankytojų zona, viešos erdvės, darbo patalpos. Cokoliniame aukšte pastatytos konferencijų ir parodų salės, centro informacijos išteklių formavimo skyrius. Visa kita erdvė skirta vartotojų zonai.
Keturaukštis vidurinysis korpusas išskirtinai skirtas centro lankytojams. Cokoliniame aukšte bus įrengta naujausių mokslinių žurnalų skaitykla, kita erdvė – specializuotos skaityklos.
Mažiausiame trijų aukštų korpuse apsistos administracija ir bus įkurtos visiems lankytojams skirtos dvi erdvės – kavinė ir knygynas.
Bibliotekoje taip pat bus įrengta 36 darbo vietų skaitykla, kurioje studentai galės gilintis į informaciją visą parą.
Po visu pastatu ir aikšte įrengti du požeminiai aukštai, kuriuose yra daugiau erdvės nei virš žemės iškilusiuose pastato tūriuose. Čia įrengtos knygų saugyklos, techninės patalpos.