Prekyba internetu Lietuvoje šiuo metu siekia 28 proc. Per ketverius metus ji išaugo beveik penkis kartus. Didžiausias 10 proc. augimas pastebėtas pastarąjį pusmetį.
Internetu dažniausiai perka dirbantys didžiųjų šalies miestų gyventojai, kurių amžius svyruoja nuo 20 iki 50 metų.
Tačiau apsipirkti neišeinant iš namų vis dažniau vilioja ir mažylius auginančias motinas, ir vyresnius kauniečius, kurie, kaip niekada anksčiau, aktyviai veržiasi į bibliotekose ar mokymo centruose rengiamus kompiuterių kursus.
Didėjant pirkėjų srautui atsiranda vis daugiau šias paslaugas teikiančių elektroninių parduotuvių.
Veikia per 300 parduotuvių
Lietuvos elektroninės prekybos asociacijos prezidentas Dainius Liulys pastebi, kad virtualioje erdvėje galima įsigyti ne tik įvairiausios kompiuterių technikos, bet ir buities daiktų, sodo įrangos, baldų, knygų. Ypač populiaru internetu pirkti drabužius, kvepalus ir kosmetiką.
Pastaruoju metu įsigali mada internetu pirkti kasdienius maisto produktus, paslaugas, pramogas, grožio, sveikatinimo ir masažo procedūras, vaistinių prekes.
„Elektroninės prekybos rinka Lietuvoje auga labai sparčiai. Šiuo metu priskaičiuojama per 300 elektroninių parduotuvių, kai 2008-aisiais jų nebuvo nė šimto. Informacijos, kaip apsipirkti internetu, išsirinkti patikimą ir saugią interneto parduotuvę, jau tikrai netrūksta“, – aiškino D. Liulys.
Pirkinius pristato į namus
Prezidentas pastebi, jog pardavėjai vis dažniau investuoja į pirkėjų švietimą, reklamą ir patikimumą. Be to, pritraukti pirkėją reikia ne vien akcijomis ar mažomis kainomis, bet patogiu aptarnavimu, kad jis ir toliau norėtų pirkti internetu.
Tie, kas bent kartą sėkmingai apsipirko internetu, žino, jog tai daryti patogu ir paprasta.
Pageidaujamą prekę galima bet kuriuo paros metu įsigyti neiškėlus kojos iš namų ar darbo vietos.
Nereikia rūpintis, kaip ją atsivežti, nes interneto parduotuvės Lietuvoje prekes pristato pirkėjo nurodytu adresu.
Pirkinius galima atsiimti ir pašto skyriuose ar elektroninių parduotuvių prekių išdavimo skyriuose.
Būtina pasidomėti pardavėjais
Kitas svarbus dalykas – kaina. Prekybos internetu atstovai, atsižvelgdami į mažiau sąnaudų reikalaujančią savo organizacijos struktūrą, pirkėjams sugeba pasiūlyti geresnę kainą nei tradiciniai prekybininkai, kuriems reikia įrengti ir išlaikyti prekybos salonus.
Tačiau aktualiausiu pirkėjams klausimu išlieka, kaip, susižavėjus kompiuterio ekrane patikusiu daiktu, neužkibti ant aferistų kabliuko ir neprarasti pinigų.
D. Liulys patarė prieš perkant prekes internetu pasidomėti, kas jas parduoda.
Jei šioje parduotuvėje perkate pirmąkart, atsiliepimus apie ją paskaitykite internete. Dažna rimta elektroninė parduotuvė buria ir gerbėjus socialiniuose tinkluose. Didelės bendruomenės sukčiai greitai surinkti nesugebėtų.
Prisijungimo kodų neprašo
Ne mažiau svarbu patikrinti įmonės pavadinimą, kodą, adresą, telefono numerį. Jei šie duomenys nurodyti, galima tikėti, jog įmonė egzistuoja. Taip pat reikia pažiūrėti, ar yra nurodytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojo kodas.
„Jei įmonė neturi PVM mokėtojo kodo, vadinasi, jos apyvarta nesiekia 100 tūkst. litų. Tai reiškia, kad įmonė yra maža. Jei išsirinkote retas ar labai pigias prekes, tikėtina, jog tikrai apsilankėte mažos įmonės internetinėje parduotuvėje. Tačiau jei ji siūlo brangią techniką ar įrangą, tai jau kelia įtarimą“, – sakė D. Liulys.
Įvertinti parduotuvės patikimumą padeda ir atsiskaitymo būdai. Pasirinkęs patikimą elektroninę parduotuvę, pirkėjas turi teisę rinktis atsiskaitymo už užsakomą prekę būdą: grynaisiais pinigais, elektronine bankininkyste ar pervedimu.
Pardavėjais nepasitikintys pirkėjai daugeliu atvejų gali atsiskaityti atsiimdami prekes, nepaisant to, ar pirkėjas važiavo į nurodytą vietą, ją atvežė parduotuvės atstovai, ar ji buvo pristatyta į paštą.
„Jei parduotuvė, kurioje apsiperkate, nurodo vienintelę galimybę – pervesti pinigus į jo banko sąskaitą internete, turėtų atrodyti keista.
Jei prašoma suvesti elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus, kortelių slaptažodžius ar reikalaujama papildomų asmens duomenų, greičiausiai naršote nesaugiame tinkle“, – perspėjo D.Liulys.
Parduotuvė žinoma Japonijoje
Auganti elektroninė prekyba žmones skatina ne tik pirkti internetu, bet ir kurti elektroninį verslą. Internetines parduotuves atidaryti ryžtasi ne vien verslininkai, bet ir menininkai, ūkininkai, studentai, mažylius auginančios moterys.
Puikus to pavyzdys – kaunietė Jūratė Stanišauskienė. Išėjusi motinystės atostogų ji įkūrė vaikiškų lininių drabužių internetinę parduotuvę, kuria per trumpą laiką susidomėjo ne tik europiečiai, bet ir amerikiečiai bei japonai.
Verslą įsukti kaunietė pradėjo pačioje sunkmečio pradžioje – 2008 metų rudenį, sulaukusi antrojo sūnaus. Dabar ši elektroninė parduotuvė sėkmingai plečiasi.
Kaunietės internetinėje parduotuvėje puikuojasi drabužiai ir aksesuarai berniukams bei mergaitėms.
„Pradėti verslauti nebijojau, nes žinojau, kad visais laikais žmonės ieško kokybiškų gaminių. Jų rasti gana sunku, todėl nuo pat pirmų veiklos dienų orientuojuosi tik į labai aukštos kokybės gaminius“, – tikino verslininkė.
J. Stanišauskienė įsitikinusi, kad elektroninės prekybos verslo galėtų imtis ir kitos darbo neturinčios, mažylius auginančios bei veiklios moterys.
Prekių pasiūla labai didelė
Kristina Lapinskaitė, Elektroninės parduotuvės Skytech.LT komunikacijos vadovė
„Internetu užsisakyti prekę patogu, nes net specializuotuose prekybos salonuose neįmanoma rasti tokios skaitmeninės technikos pasiūlos, kokią galima aptikti elektroninėje parduotuvėje. Joje pirkėjams pateikiama per 40 tūkst. prekių. Tačiau elektroninėje parduotuvėje negalima apžiūrėti pirkėją dominančio įrenginio. Todėl sukurtas tinklas, jungiantis internetinę parduotuvę ir prekybos saloną.
Internetu užsisakęs pageidaujamą prekę, jos atsiimti žmogus atvyksta į saloną. Čia sudaryta galimybė ne tik ją išmėginti, bet ir sulaukti profesionalų patarimų. Prekę dažniausiai galima atsiimti per vieną dieną.“
Staigmena gali būti ir gėlių puokštė
Aidas Gaidys, Salono „Tarp gėlių“ komercijos direktorius
„Įvairiomis progomis labai patogu užsakyti gėlių puokštę ar dovaną internetu. Ši paslauga vilioja tuos, kurie neturi laiko pasveikinti bičiulių, giminaičių, bendradarbių, ypač gyvenančių kitame mieste ar užsienyje. Šia galimybe nemažai žmonių pasinaudojo per Valentino, Moters ir Motinos dieną. Ji populiari turėtų būti ir Tėvo dieną.
Internetu užsakytomis gėlėmis ir dovanomis vieni kitus labai mėgsta nustebinti mylimieji. Neretai norėdami atsiprašyti ar susitaikyti vyrai siunčia gėlių puokštes.
Vis labiau gėlėmis žmonės mėgsta pradžiuginti ne tik kitus, bet ir save. Tai galima padaryti elektroninėje parduotuvėje užsakius gėlių kompoziciją ar originalų vazoną, kuris papuoš namų interjerą. Šiuo metu laikas pasidomėti ir kiemo apželdinimo idėjomis.“
Bendrovei metai buvo sėkmingi
Bendrovė „Pigu“ valdo internetines parduotuves Lietuvoje ir Latvijoje. Pernai jų klientų skaičius padvigubėjo. Įmonei tai buvo sėkmingo lūžio metai.
Per 2011 metus lietuviai ir latviai internetu įsigijo beveik 600 tūkst. prekių. Dažniausiai pirkėjai internetu rinkosi televizorius, smulkią virtuvinę techniką, namų apyvokos reikmenis, kompiuterių techniką, mobiliuosius telefonus, fotoaparatus, automobilių prekes, baldus, sporto bei laisvalaikio prekes, parfumeriją, drabužius bei avalynę. Užsakytas prekes atsiimti galima keturiuose išdavimo punktuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje.
Gyventojai mokosi naršyti internete
Edita Urbonavičienė, Kauno apskrities viešosios bibliotekos atstovė
„Bibliotekoje įrengtose interneto prieigose gyventojai nemokamai mokosi kompiuterinio raštingumo, naudotis internetu ir elektroninėmis paslaugomis. Per trejus metus naudotis kompiuteriu ir naršyti internete mokėsi beveik 700 žmonių. Daugelis jų – vyresnio amžiaus kauniečiai.
Įvaldę kompiuterinį raštingumą, daugelis jų pasijunta tarsi ligi šiol būtų gyvenę akmens amžiuje. Po kursų pradedama internete ieškoti informacijos apie svarbiausius įvykius Lietuvoje ir pasaulyje, skaityti naujienas, naudotis elektroniniu paštu. Žmonės tampa socialinių tinklų nariais.
Net pensininkai nesunkiai naudojasi elektronine bankininkyste mokėdami komunalinius ir kitus mokesčius, apsipirkinėja elektroninėse parduotuvėse, internetu užsako lėktuvų bilietus, registruojasi pas gydytojus, į kitas įstaigas.“