„Mano nuomone, turėtume mėginti tęsti šį projektą - aišku,
laikydamiesi visų saugumo standartų, ypač po Fukušimos
katastrofos“, - V. Ponta sakė privačiai Rumunijos televizijai „Pro
TV“.
„Rumunijos energetinė nepriklausomybė yra gyvybiškai svarbi“, -
pridūrė jis, aiškindamas, kodėl palaiko projektą, galintį
kainuoti 4 mlrd. eurų (13,8 mlrd. litų).
Šiuo metu šalies pietryčiuose esančioje Černavodos
jėgainėje veikia du reaktoriai, tačiau planai pastatyti dar du
blokus įstrigo pernai, kai iš projekto pasitraukė keturi
investuotojai - Čekijos energetikos įmonių grupė ČEZ,
Prancūzijos energetikos milžinė „GDF Suez“, Vokietijos RWE ir
Ispanijos bendrovė „Iberdrola“.
Vokietija po 2011 metų kovo katastrofos Fukušimoje uždaro savo
atomines elektrines; Japonijoje visos atominės elektrinės taip pat
yra išjungtos iš tinklo. Brazilija praėjusią savaitę pranešė
atidedanti planus statyti naujas atomines elektrinės.
Tuo tarpu Lietuva, laikydamasi panašos strategijos kaip Rumunija,
sparčiai stumia projektą su Japonijos korporacija „Hitachi“ iki 2020
metų pastatyti naują reaktorių.
Rumunijoje veikiančiose dviejose elektrinėse įrengti Kanados
gamybos CANDU tipo branduoliniai reaktoriai, pagaminantys apie 18
proc. šalyje suvartojamos elektros energijos.
Šalies naujoji centro kairioji vyriausybė planuoja siekti, kad būtų įvestas skalūnų dujų gavybos moratoriumas, tokiu būdu
stabdant JAV naftos pramonės milžinės „Chevron“ planus eksploatuoti
šių energetikos išteklių telkinius Rumunijos rytuose ir pietuose.