Seklioje „Sodros” kišenėje – dar viena skylė. Valstybinis socialinio draudimo fondas niekaip neatgauna skolos iš „Snoro”, susidariusios jau po banko nacionalizavo.
Bankroto specialistai tvirtina, kad „Snoro” administratorius privalėjo mokėti „Sodrai”. Tačiau kodėl to nepadarė – nežinia.
Atsiskaityti tebevengia
Bankas „Snoras” pinigų „Sodrai” nepervedė nei už pernykštį lapkritį, nei už gruodį. Skolos skaičiuojamos ir už šių metų sausį atleistus darbuotojus.
Bankrutuojantis bankas iki šiol gauna įmokas už anksčiau suteiktas paskolas, naudojasi turimomis lėšomis. Tačiau atsiskaityti su „Sodra” tebevengia.
Skola pradėjo augti nuo tos dienos, kai bankas buvo nacionalizuotas. Iki tol „Snoras” tvarkingai mokėjo mokesčius.
Tačiau susidariusi 9,37 mln. litų skola „Snorą” akimirksniu pavertė vienu didžiausių „Sodros” skolininkų.
Kitos šalies bendrovės Valstybiniam socialinio draudimo fondui skolingos kelis kartus mažesnes sumas.
Nenorėjo pernelyg varginti?
„Sodros” atstovai tvirtina, kad iš „Snoro” buvo reikalaujama padengti skolą, bet nesėkmingai.
Bankroto specialistai įtaria, kad „Sodra” pernelyg nesistengė varginti administratoriaus Neilo Cooperio dėl kelių milijonų litų skolos.
„Sodra” turi daugybę priemonių, kurios galėtų sugrąžinti skolą”, – pažymėjo ilgametę patirtį turintis bankroto administratorius Alvydas Mogenis.
„Sodros” direktoriaus patarėja Jolita Skinulytė-Niakšu tvirtino, kad jokios prievartos banko atžvilgiu po bankroto bylos iškėlimo gruodį jau negalėjo būti. Taip esą numatyta įmonių bankrotą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
Ji informavo, kad šiuo metu bankas jau tvarkingai perveda įmokas „Sodrai”. Tačiau skola tebekaba.
Teisės į išmokas neprarado
A. Mogenis neabejoja, kad „Snoras” privalėjo mokėti „Sodrai” įmokas. Bent jau nuo tos dienos, kai buvo iškelta bankroto byla. Tai įvyko praėjusių metų gruodžio 7-ąją.
Tačiau lieka neaišku, kodėl administratorius nepervedė lėšų ir už pirmąsias lapkričio savaites, kai „Snoras” veikė iki nacionalizavimo.
„Bankas turėjo mokėti einamuosius mokesčius, nes yra darbuotojai, kurie gavo atlyginimus”, – sakė A. Mogenis.
Pasak jo, paprastai „Sodra” gana griežtai elgiasi su skolininkais, areštuoja sąskaitas, kitaip išsireikalauja skolas.
Banko atstovai į „Lietuvos ryto” pateiktus klausimus neatsakė.
Beje, kaip teigė J. Skinulytė-Niakšu, nors bankas įmokų ir nepervedinėjo, jo darbuotojai visą laiką buvo drausti socialiniu draudimu, galėjo gauti visas priklausančias išmokas.
„Darbuotojai valstybinio socialinio draudimo teikiamų garantijų neprarado”, – sakė atstovė.
Dūris kreditoriams
Kaip bus dėl beveik 10 milijonų litų skolos? Ji greičiausiai pateks į „Sodros” kreditorinių reikalavimų sąrašą.
„Tai reiškia, kad žemiau sąraše stovintiems kreditoriams mažėja galimybės atgauti pinigus”, – „Lietuvos rytui” sakė „Snoro” kreditoriams atstovaujantis advokatas Irmantas Norkus.
Tiesa, „Snoro” skola „Sodrai” sudaro tik menką dalį. Iš viso bankrutuojančios įmonės „Sodrai” yra skolingos 265,4 mln. litų.