„Mažo ploto butai Lietuvoje buvo paklausiausi ir prieš, ir per ekonominį sunkmetį, dabar – taip pat. Šie butai labiausiai tinka investicijai – juos lengva išnuomoti, o vėliau ir parduoti”, – sakė nekilnojamojo turto agentūros „Ober Haus” Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras. Jis taip pat pastebėjo, kad ieškantieji tokio būsto mieliau renkasi gerai įrengtus, nors ir brangesnius.
„Žinoma, iš pradžių visi ieško kuo pigesnio buto, tačiau kai parodau kelis variantus, dažniausiai žmonės negaili papildomų keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių ir perka šiuolaikiškai įrengtą, o ne remonto nemačiusį butą”, – sakė jau aštuonerius metus butus pardavinėjantis R.Pleteras.
Pasak jo, mažo būsto rinkoje atsiranda vis daugiau gerai įrengtų būstų.
Tiesa, apie prabangą čia netinka kalbėti, tačiau stilingų ir patogių gyventi mažų būstų yra užtektinai.
Patenkintas ne visais darbais
Nelygu, kur tas butas yra – jei jis miegamajame rajone, vargu ar rasi tokį, prie kurio nagus būtų prikišęs interjero dizaineris. Tuo neabejoja uostamiesčio architektas Ramūnas Manikas. Nors pats prisipažino, kad jam yra tekę padėti kurti interjerus senuose daugiabučiuose, tai nėra darbai, apie kuriuos jis norėtų kalbėtis.
„Kai klientas man sako, kad negali pirkti naujos sofos, nes jam tinka senoji, toks interjeras jau nebus mano kūrybinis darbas, tik šiokia tokia pagalba naujakuriui”, – neslėpė R.Manikas. Vis dėlto vieno darbo sovietiniame daugiabutyje jis neslepia.
Su žmona Gintare jiems pavyko sukurti šiuolaikišką interjerą 50 kvadratinių metrų dviejų kambarių bute.
Šio būsto šeimininkams viskas – statybinės ir apdailos medžiagos, santechnika ir baldai, meno kūriniai ir architektų paslaugos kainavo apie 40 tūkstančių litų.
„Didelių rekonstrukcijos darbų tame bute nebuvo įmanoma atlikti, todėl buvo pakeista tiktai svetainės erdvė – miegamojo ir balkono sąskaita ji įgavo įdomesnę nei stačiakampio formą, dar buvo sujungtos tualeto ir vonios patalpos”, – pasakojo architektas. Tačiau netgi neišvertus visų sienų jiems pavyko sukurti erdvaus buto pojūtį.
Toks įspūdis susidaro pirmiausia dėl vienodos baltos spalvos sienų ir lubų bei lengvų skandinaviško stiliaus baldų.
R.Manikas užsiminė, kad šeimininkai statybinėms medžiagoms išleido nedaug pinigų.
Paklausę interjero dizainerių patarimo, daugiau investavo į baldus, puošybos detales.
Neabejotinu svetainės akcentu tapo Virginijaus Viningo tapybos darbas.
Čia taip pat stovi žinomos danų kompanijos „Hay” stalas, šveicariškos „Vitra” kėdės ir „OX” pufai iš Prancūzijos.
„Geri daiktai negali kainuoti pigiai”, – tokia taisykle vadovaujasi R.Manikas kurdamas interjerus netgi standartiniuose butuose.
Nesibodi nė vieno užsakymo
„Vieno kambario butas daugumai žmonių yra tarsi pereinamasis būstas.
Juk anksčiau ar vėliau jis būna keičiamas į erdvesnį, tad neverta į įrengimą daug investuoti”, – svarsto nekilnojamojo turto agentūros „RE/MAX” brokeris Eugenijus Funikovas.
Juolab kad tokie butai daugiausia perkami miegamuosiuose rajonuose, o ten gyvenantys žmonės nelinkę daug investuoti į interjerą ir jau tikrai nesamdo dizainerių. Juk tokios paslaugos – ne būtinybė, o prabanga.
„Netiesa”, – nepritaria pardavėjui architektas iš Kauno Žilvinas Rakickas.
Jau 15 metų būstus įrenginėjantis vyras nesibodi jokio darbo. O pastaruoju metu jo klientai kaip tik ir prašo iš mažučio būsto erdvės išpešti maksimaliai naudos už minimalias išlaidas.
Naujausias kauniečio darbas – 48 kvadratinių metrų butas viename Garliavos devynaukštyje.
Nusipirkusi dviejų kambarių butą trijų asmenų jauna šeima kreipėsi į architektą prašydama šiame plote šiuolaikiškai įrengti tris kambarius: svetainę su virtuve, vaiko kambarį ir miegamąjį.
Kūrėjui teko gerokai pasukti galvą, kol rado išeitį: pastumdęs koridoriaus sienas jis vaiko kambarį suprojektavo buvusioje virtuvėje, o virtuvės zoną įkurdino buvusioje svetainėje, taip ją praplėsdamas.
Miegamasis vienintelis liko nepajudintomis sienomis.
Kol tris mėnesius statybininkų brigada triukšmingai vartė sienas, buto šeimininkai buvo ramūs, nes visiems darbams turėjo leidimus, o kaimynus nuramino parodę būsto draudimą, kuriame buvo numatyta, kad jei dėl šio remonto jie nukentės, žala bus atlyginta.
50 litų už kvadratinį metrą
„Net ir keliasdešimties metų senumo daugiabučiuose su apleistomis laiptinėmis žmonės nori gražiai gyventi”, – nesistebi Ž.Rakickas. Tokių butų gyventojus jis ragina nebijoti samdytis profesionalo.
Kai kurių architektų paslaugos nėra brangios: nors vieni nesiima darbo, jeigu negauna 120 litų už kvadratinį metrą, yra, kurie sutinka dirbti už 50 litų.
„Pavyzdžiui, vienai šeimai padėjau įsirengti tiktai vieną kambarį ir virtuvę, kitam kambarėliui jiems neužteko pinigų, – savo kartelės aukštai nekelia Ž.Rakickas. – Jeigu žmogus sako, kad negali daug pinigų skirti remontui, tai ir neieškau jam itališkų šviestuvų.
Sutaupyti galima ir renkantis pigesnę grindų dangą, plyteles – kaip tik neseniai puikių, ir dar akcinių, radau „Dvarčionių keramikos” parduotuvėje. Visko, gerai pasukus galvą, galima įsigyti pigiau – juk ir lenkai, ir kinai tiek kopijų prigaminę.”
Tiesa, buitinę techniką architektas rekomenduoja pirkti tik žinomų gamintojų.
Ne vieną apleistą standartinį butą pavertęs tinkamu gyventi architektas jau gali pasidalinti tam tikromis įžvalgomis.
Pavyzdžiui, prieš trisdešimt metų pastatytuose daugiabučiuose butų koridoriai užima per daug vietos. Juos panaikinus, atsiranda papildomi net 10–15 kvadratinių metrų.
Taip pat jis įspėjo, kad norintieji patys maksimaliai panaudoti kiekvieną buto centimetrą nepersistengtų.
Mat architektui jau teko ne vieną šitokią klaidą taisyti, pavyzdžiui, kai virtuvės spintelių stalčiams nebeliko vietos iki galo išvažiuoti.
„Tam reikia trimačio matymo, ergonomikos žinių.
Ant popieriaus gali daug pripaišyti, o erdvėje viskas kitaip”, – sakė kaunietis.