„Kiek besidžiaugtume, kad mūsų ekonomika auga, mes turime tvarkingai laikytis ir fiskalinės drausmės. (...) Šiandien dar nėra tų galimybių, kad mes galėtume vieną milijardą iš biudžeto paimti (PVM lengvatoms - ELTA). Galų gale vieno milijardo paėmimas iš karto atsilieptų ir kitoms išmokoms, nes reikėtų kitas išmokas sumažinti, ir pirmiausia turėtume kalbėti apie socialinių išlaidų sumažinimą. Nukentėtų tie žmonės, kurie šiandien prasčiausiai gyvena, arba jiems yra finansiškai sunkiausia“ , - trečiadienį „Žinių radijui“ sakė Seimo pirmininkė.
Tačiau PVM lengvatos spaudai, Seimo Pirmininkės požiūriu, yra reikalingos.
„Mes turime labai konkrečius atvejus, kaip yra su spauda šiandieną. Ypač aš noriu kalbėti apie regioninę spaudą. Ir ne veltui turbūt Lietuvos Respublikos Prezidentė būtent ir pasiūlė, ir registravo tokią PVM lengvatą spaudai, ir tikrai apgailestauju, kad tuomet ryžtingai nepasielgėme, nes tuomet prasidėjo registracija kitų PVM lengvatų“, - teigė I. Degutienė.
Ji sutiko, kad būtų labai gerai turėti daugiau PVM lengvatų, tačiau pabrėžė, kad to neleidžia finansinės valstybės galimybės. Pagal šias galimybes dabar PVM lengvatos ir yra taikomos tik vaistams, šilumos energijai ir knygoms.
„Galbūt geriau gyvenant, kada bus kitokia finansinė situacija valstybėje, galbūt bus PVM lengvatos ir kitiems dalykams, kurie buvo šiandien registruoti (...) Turbūt didžiausios diskusijos vyksta dėl PVM lengvatų maisto produktams, man atrodo, čia jau yra ateities klausimas“, - sakė Seimo pirmininkė.
Seimas po svarstymo antradienį pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma įteisinti 9 proc. PVM lengvatą spaudai.
Antradienį už tai balsavo 103 Seimo nariai, niekas nebalsavo prieš, susilaikė 7 parlamentarai.
Seimas taip pat pritarė parlamentarės Agnės Zuokienės siūlymui įteisinti PVM lengvatą keleivių vežimo Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais paslaugoms. Tačiau dėl tokios nuostatos dar nutarta iki įstatymo priėmimo paprašyti Vyriausybės išvados.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą, kuria siūloma periodiniams spaudos leidiniams numatyti 9 proc. PVM tarifą., buvo pasiūliusi pernai.
Didinti MMA
Seimo pirmininkė I. Degutienė sako mananti, kad jau atėjo laikas didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Ji, priešingai negu Premjeras Andrius Kubilius, nesutinka, kad minimalios mėnesinės algos ir darbo rinkos santykių liberalizavimo klausimai turėtų būti svarstomi kartu.
„Aš manau, kad šiandien tikrai yra ta situacija, kai mes jau galime ir privalome didinti MMA, nes išties, kada tu pasižiūri europinį žemėlapį, kur kokia yra MMA ir kada Lietuva yra trečia nuo galo pagal MMA dydį, tai tikrai nepuošia nei mūsų valstybės, nei mūsų žmonių. Ir kai sakome, kad mes norime tai susieti su darbo santykių liberalizavimu ir per tai saugoti darbo vietas ir sumažinti emigraciją, tai aš manau, kad kaip tik MMA padidinimas turėtų duoti tokį rezultatą“, - trečiadienį „Žinių radijui“ sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad MMA kėlimo ir naujo Darbo kodekso, liberalizuojančio darbo rinkos santykius, priėmimo klausimai yra skirtingi procedūriškai, ir juos sulieti į vieną nėra tikslu.
Diskusijos dėl darbo rinkos santykių liberalizavimo, jos požiūriu, turi vykti Trišalėje taryboje ir sutarimas būti pasiektas ten.
„Dar kartą noriu pabrėžti - tam yra Trišalė taryba. Darbdaviai ir profsąjungos. Ir ten vyksta argumentuota kalba, kur turi visi suvokti, ką galima daryti ir ko negalima daryti“, - kalbėjo ji.
I. Degutienės teigimu, Trišalė taryba šiuo klausimu sutarimo dar nepasiekė, Vyriausybė dėl visų nuostatų tvirtos nuomonės dar irgi neturi, todėl vertinti naują Darbo kodeksą kol kas anksti - neaišku, koks variantas pasieks Seimą.
Vis dėlto ji pažymėjo, kad ją stebina naujojo Darbo kodekso nuostata, sakanti, kad 65 metų sulaukusius asmenis galima atleisti.
„Man labai kelia nuostabą ir nežinau, ir neturiu atsakymo, ar tai nėra diskriminacija pagal amžių, kad būtų atleidžiami žmonės, kuriems sukanka 65 metai. (...) Jeigu Darbo kodeksas bus pateiktas Seimui, mes prašysime Lygių galimybių kontrolierės raštiškos išvados šiuo klausimu“, - sakė Seimo Pirmininkė.
A. Kubilius pirmadienį sakė, kad pritartų minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimui, jeigu būtų liberalizuotas Darbo kodeksas. Tokiu atveju MMA 50 litų jau būtų galimi didinti nuo šių metų liepos, o 900 litų ribą pasiekti nuo 2013-ųjų.
„Rūpi, kad Lietuvos žmonės turėtų daugiau darbo vietų, kad Lietuvos verslas kurtų daugiau darbo vietų, žmonės galėtų įsidarbinti ir kartu, kad tos darbo vietos būtų geriau apmokamos“, - sakė A. Kubilius.
Pasak Ministro Pirmininko, tyrimų duomenimis, nesubalansuotas MMA didinimas gali sumažinti darbo vietų skaičių iki 5 proc., o norint, kad taip nebūtų, turi būti sudarytos sąlygos verslui, kad šis galėtų patogiau kurti naujas darbo vietas. Kaip vienintelė to išeitis įvardijamas darbo santykių lankstumas.
„Darbo santykių lankstumas yra viena iš pamatinių nuostatų, leidžiančių verslui kurti daugiau darbo vietų, todėl darbo santykių lankstumo didinimas yra viena iš esminių sąlygų, kad Lietuvoje rastųsi daugiau darbo vietų, o atitinkamai kiti sprendimai, įskaitant ir dėl minimalios algos, gali padėti pasiekti, kad tos darbo vietos būtų geriau apmokamos. Tačiau nesubalansuoti sprendimai, pavyzdžiui, dėl minimalios algos, (...) jų rezultatas gali būti toks, kad padidinus minimalią algą darbo vietų natūraliai skaičius sumažėtų“, - sakė A. Kubilius.
Premjero vertinimu, MMA galėtų būti keliama dviem etapais: nuo liepos 1 dienos - iki 850 litų, o nuo 2013-ųjų - 900 litų.
„Minimalios mėnesio algos didinimas neturėtų būti siejamas su darbo santykių liberalizavimo klausimu“, - pirmadienį teigė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.