Pieno perdirbėjų ir kooperatyvų kovos ringe vis dar kumščiuojamasi dėl supirkimo kainų.
Kooperatyvai nepatenkinti, kad nuo gegužės perdirbėjai už tiekiamą pieną jiems moka kone perpus mažiau nei metų pradžioje.
Tačiau perdirbėjai žeria kaltinimus kooperatyvams, kad šie partnerius keičia lyg kojines, jei tik kas nors pasiūlo vos daugiau mokėti už pieną.
Todėl susidarė keista padėtis: lietuviškas pienas išvežamas į Lenkiją, o pas mus atplūsta latviškas ar estiškas.
Pieno produktai pinga
Pasak bendrovės „Pieno žvaigždės” žaliavos pirkimo direktoriaus Algimanto Paspirgėlio, įmonė superkamo pieno kainą vienodai mažino ir ūkininkams, ir kooperatyvams, ir tiekėjams iš kaimyninių šalių.
Tai daryti verčia nuolat pingantys pieno produktai eksporto rinkose. Be to, vasarop didėja ir pieno pasiūla: kuo jo daugiau, tuo mokama mažiau.
Sunkiasvoriai kooperatyvo „Pienas LT” pienvežiai kasdien suka ir pro bendrovės „Rokiškio pienas” vartus. Jos vadovas Dalius Trumpa ne kartą yra minėjęs, kad kainas įmonė vienodai kirpo visiems – ir smulkiesiems, ir stambesniems tiekėjams.
Kainos nusirito žemyn
Kooperatyvai nepatenkinti, kad už kitose šalyse perkamą pieną perdirbėjai moka brangiau nei Lietuvoje.
Žemės ūkio informacijos centro duomenimis, užsienio tiekėjams už kilogramą perdirbėjai kovą vidutiniškai mokėjo apie 1,4 lito. Mūsų šalyje perdirbėjai kovą supirko kone 92 tūkst. tonų pieno – maždaug po 1–1,2 lito už kilogramą.
Balandį supirkimo kainos Lietuvoje smarkiai ėmė ristis žemyn. Šiuo metu ūkiams, kurie priklauso kooperatyvams, už pieno kilogramą mokama 0,64 lito. Nepriklausomi ūkininkai gali tikėtis ir 0,76 lito.
Perka iš kaimynų
Pieno importo upė vis platėja. Šių metų kovą iš tiekėjų Latvijoje nupirkta 18 tūkst. tonų – trečdaliu daugiau negu prieš metus. Iš Estijos kas mėnesį atsivežama apie 10 tūkst. tonų – dvigubai daugiau nei pernai.
Gamintojai neslepia, kad dairytis naujų tiekėjų juos pastūmėjo gerokai anksčiau įsižiebę nesutarimai su kooperatyvais. Pavyzdžiui, „Pieno žvaigždės” šiuo metu iš Lietuvos kooperatyvų superka vos 5 procentus viso perdirbamo pieno.
„Būtent kooperatyvai prieš keletą metų pradėjo kelti ultimatumą ir reikalauti, kad jų nariams darytume nuolaidų, net jei pieno kokybė netinkama. Grasino, kad to nepadarius pieno jie mums nebetieks”, – sakė A. Paspirgėlis.
Toks elgesys neliko be atsako: užuot tenkinusi kooperatyvų įgeidžius, bendrovė su jais apskritai nepratęsė sutarčių.
„Turime įsipareigojimų, privalome planuoti veiklą ilgesniam laikui. Mums reikia patikimų kokybiškos žaliavos tiekėjų. Jų ieškojome kaimyninėse šalyse. Radome, tad ir nenorime prarasti”, – aiškino A. Paspirgėlis.
Jo teigimu, šiuo metu įmonė superka daugiau pieno, nei pernai tuo pat metu, tačiau naujų sutarčių nesudaro nei Lietuvoje, nei užsienyje.
Bijo naujos gamyklos?
Pasak Žemės ūkio rūmų vicepirmininko Broniaus Markausko, perdirbėjai naudojasi įtempta padėtimi pieno sektoriuje ir žaidžia nešvarius žaidimus.
„Kooperatyvai, ypač gamyklą besirengiantis statyti „Pienas LT”, kelia grėsmę perdirbėjams. Todėl jie ir bando sunaikinti galimus konkurentus”, – aiškino B. Markauskas.
Tačiau naujos gamyklos statybos projektas – pakibęs ant plauko. Neseniai paaiškėjo, jog pieno perdirbimo įmonės statybai bankai neteikia paskolos.
Nors projektui skirta apie 50 mln. litų ES paramos, pradėti statybos vien savo lėšomis kooperatininkai neįstengia. Gamyklą ketinta statyti dar šių metų pradžioje, bet planus teko nukelti mažiausiai metams.