Skalūninės dujos išgaunamos uolienas gręžiant horizontaliai kelių kilometrų gylyje ir plėšant jas specialiais sprogstamaisiais užtaisais. Į susidariusius plyšius pumpuojamas vandens ir chemikalų mišinys, kuris vėliau kartu su dujomis iškyla į paviršių, yra išvalomas ir naudojamas pakartotinai.
Kaimyninėje Lenkijoje netradicinių dujų ištekliai žvalgomi visu pajėgumu. Šiuo metu 20 kompanijų gręžia paieškos gręžinius. Specialistai linkę manyti, jog skalūnines dujas išgauti mūsų šalyje atsieitų pigiau nei Lenkijoje, nes jos kaupiasi vos 700 Metrų gylyje, kai tuo tarpu Lenkijoje jų tenka ieškoti 3-4 kilometrų gylyje.
Lenkijos aplinkos ministerijos užsakymu Geologijos instituto atlikta studija parodė, kad bandymai išgauti skalūnines dujas hidraulinio plėšymo būdu neturėjo neigiamo poveikio aplinkai.
Šiuos spėjimus pagrindžia iškalbingi skaičiai: skalūninių dujų rinkos kaina JAV beveik keturis kartus mažesnė nei Europoje.
Lietuvos geologijos tarnyba rengiasi skelbti tarptautinį konkursą, skirtą skalūninių dujų paieškai ir gavybai Lietuvoje.
Viena iš numatytų sąlygų konkurso dalyviams – ne mažesnė nei 2-3 metų patirtis išgaunant netradicinius angliavandenilius. Tačiau savo licenciniuose plotuose kompanijos jau dabar pradeda paieškas.
Skalūninių dujų išteklių gavybos apimtys pasaulyje per pastaruosius 15 metų patrigubėjo. Tikimasi, kad nuo šiol gavyba augs po 4 proc. kasmet.
Skalūninių dujų išteklių Lietuvoje vertė gali siekti 73,6 mlrd. litų, gavyba atsieitų apie 115 mln litų. Prognozuojama, kad tokio dujų kiekio Lietuvai galėtų užtekti 30-50 metų. Tai neabejotinai sumažintų Lietuvos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.