Visagino atominės elektrinės (VAE) verslo plane netrūksta nei skambių šūkių, nei optimizmo.
Dokumente, kurį vakar pristatė VAE vadovas Rimantas Vaitkus, skelbiama, kad elektros poreikis šalyje sparčiai augs.
Tačiau jau trejus metus jos suvartojimas tik krinta.
Trykšta optimizmu
Blogiausiu atveju – didesnės palūkanos ir elektrinė vėliau, geriausiu – mažesnė kaina ir jokio vėlavimo. Taip teigiama elektrinės verslo plane, su kuriuo gali susipažinti šalies gyventojai.
Atominės energetikos specialistai pažymėjo, kad net labiau išsivysčiusiose valstybėse, kuriose statomi reaktoriai, vėluojama gerokai daugiau, o projektai pabrangsta apie trečdalį.
Bet R.Vaitkus įsitikinęs, kad atominė elektrinė Lietuvoje išvengs pesimistinio scenarijaus.
„Korporacija „Hitachi” visus savo reaktorius pastatė laiku, o kai kur – net greičiau, nei buvo planuota. Ir visur neviršijo biudžeto”, – tvirtino VAE vadovas.
Tačiau Suomijoje, statančioje naują rektorių veikiančioje Olkiluoto elektrinėje, projektas pabrango beveik dvigubai, o statybos vėluoja jau ketverius metus.
„Suomiai stato visiškai naujo tipo rektorių. O ABRW reaktoriai – toks bus Lietuvoje, jau realiai veikia”, – paaiškino R. Vaitkus.
Tačiau atominės elektrinės kritikas akademikas Jurgis Vilemas įsitikinęs, kad dvejų metų vėlavimą reikėtų įrašyti į optimistinį scenarijų.
Vėlavimo išvengti nepavyks?
„Visose valstybėse, kuriose buvo statomi pirmieji reaktoriai, statybos vėlavo kelerius metus. Neabejoju, kad Lietuva nebus išskirtinė”, – kalbėjo J. Vilemas.
Tiesa, statybos Suomijoje užtruko ir dėl ypač reiklių suomių. „Jie Japonijoje tikrino gaubto ir kitų detalių gamybą, nes yra labai priekabūs.
Lietuvoje tokio reiklumo tikriausiai nebus”, – svarstė pašnekovas.
R.Vaitkus teigė, kad „Hitachi” branduolinius reaktorius stato nuo 1970 metų, o jų patirtis nekelia abejonių, kad projektas bus baigtas laiku.
Nuo importo nepabėgs
Naujoji atominė elektrinė užtikrins Lietuvos energetinę nepriklausomybę. Taip sako valdžios atstovai.
Tačiau VAE verslo plane numatyta, kad 2020 metais net 46 proc. elektros vis dar teks importuoti arba ją pasigaminti iš atvežtinių dujų, nors tuo metu nauja elektrinė jau turėtų veikti.
Šiuo metu 26 proc. elektros pagaminama deginant dujas. Iki 2020-ųjų šis skaičius sumažės tik 4 procentiniais punktais.
Tai reiškia, kad Lietuvos elektrinė Elektrėnuose tebegamins beprotiškai brangią energiją.
„Manau, į šią vietą gali pretenduoti atsinaujinantys šaltiniai. Atominė elektrinė tikrai nekonkuruoja su šia energijos rūšimi”, – kalbėjo R. Vaitkus.
Verslo plane numatyta, jog 2020 metais iš atsinaujinančių šaltinių bus pagaminama 26 proc. elektros arba beveik tiek pat, kiek Lietuva gaus elektros iš VAE.
Šiuo metu mūsų šalyje iš atsinaujinančių šaltinių pagamina apie 18 proc. energijos.
Regi didesnį vartojimą
Verslo plane taip pat pažymima, kad Lietuvoje didės elektros paklausa. Tai – viena priežasčių, kodėl būtina nauja elektrinė.
Bet, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, elektros suvartojimas Lietuvoje smunka. Pavyzdžiui, pernai šalyje suvartota 2,3 proc. mažiau elektros nei užpernai.
2010 m. suvartojimas smuko 5,6 proc. Krizės pradžioje sumažėjęs vartojimas negrįžo į ankstesnį lygį iki šiol.
Tačiau VAE verslo plane prognozuojama, kad jau nuo 2016 metų Baltijos šalyse bus jaučiamas elektros trūkumas. Kai kurie ekspertai įsitikinę, kad elektros poreikis Lietuvoje išaugs, kai taps populiarūs elektromobiliai.
Akademikas J.Vilemas pažymėjo, kad elektros vartojimas stabilizavosi visoje Europoje: „Nežinau, kuo grįstas verslo plano optimizmas, bet Europa einu kitu keliu – ji taupo elektros energiją.”
Spręs Seimas
* Vakar Seimas ėmėsi svarstyti svarbiausius Lietuvos energetikos projektus – VAE, Suskystintų dujų terminalo ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją.
* Energetikos ministras A. Sekmokas parlamentarams vakar pristatė su tuo susijusius įstatymų projektus. Po pateikimo pritarta šių projektų svarstymui.
* Jei iki birželio pabaigos įstatymų projektams pritars Seimas, planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos korporacija „Hitachi” dėl didžiausio per visą šalies istoriją – 16–18 mlrd. litų vertės – energetikos projekto.
