Ispanijos bankus gelbės ligonių ir mokinių sąskaita

Beveik kiekvieną dieną ispanai sulaukia naujienų apie vyriausybės bandymus gelbėti šalį nuo krizės paspęstų kliūčių.

Tačiau plojimų ar pagyrimų valdžios adresu negirdėti. Priešingai – kiekvieną dieną kyla vis daugiau pasipiktinimo dėl tokių sprendimų.

Prieš dvi savaites Ispanijos vyriausybė paskelbė, jog sunkmečiu teks gerokai sumažinti sveikatos apsaugos ir švietimo sistemų finansavimą. Šių socialinės gerovės sričių biudžetus numatyta nurėžti net per pusę.

Nereikia net spėlioti apie ispanų reakciją – jie buvo tiesiog apstulbinti.

Tačiau šalies ministras pirmininkas Mariano Rajoy pasistengė, kad valstybės piliečiams visiškai atviptų žandikauliai: jis paskelbė dar vieną žinią – Ispanija nacionalizuos bankrutuojančią trečią didžiausią bankų korporaciją „Bankia”.

Tai įvairių Ispanijos bankų – „Caja Madrid”, „Caixa Laietana”, „Caja de Canarias”, „Caja de la Rioja”, „Caja Avil” ir „Caja Segovia” junginys.

„Bankia” gelbėjimo operacijai iš Ispanijos biudžeto jau nuspręsta paskirti 7 milijardus eurų (per 24 mlrd. litų), o vėliau – galbūt ir dar daugiau.

Bet ką čia svarstyti apie ateitį, jei ir pirminė suma gerokai viršija tą, kuri bus atimta iš sveikatos apsaugos ir švietimo.

„Bankia” – tai bene skandalingiausia Ispanijos bankų korporacija, įnirtingai dalijusi paskolas į kairę ir į dešinę ekonomikos pakilimo laikotarpiu, kai klestėjo statybos, o būstų kainos didėjo ne dienomis, o valandomis.

Šiai korporacijai visai neseniai vadovavo buvęs ekonomikos ministras – dabartinės valdančiosios Liaudies partijos narys Rodrigo Rato. Tačiau paskelbus apie „Bankia” nacionalizavimą jis suskubo atsistatydinti.

Valdžiai paskelbus apie „Bankia” gelbėjimo operaciją, ispanai prisiminė ir daugiau su šia korporacija susijusių skandalų.

Vienas jų – „Bankia” aukščiausių vadovų algos, paviešintos metų pradžioje. Pasirodo, 2011 metais kelių asmenų atlyginimams skirta suma – net 7 milijonai eurų (per 24 mln. litų).

Nesunku nuspėti, kad krizę išgyvenančios Ispanijos visuomenėje tai sukėlė didžiulį pasipiktinimą.

„Bankia” priklausantys bankai – iki ausų įklimpę į mėšlą. Iš 37 mlrd. eurų (127 mlrd. litų) paskolų portfelio net 31 mlrd. eurų (107 mlrd. litų) vertės kreditai laikomi rizikingais. Daugiausia jų susiję su nekilnojamuoju turtu.

Tačiau netrūksta ir kitų abejotinos veiklos pavyzdžių. Vienas jų – pagalba Madrido „Real” futbolo klubui, kuriam prireikė lėšų sumokėti už Cristiano Ronaldo sutarties išpirkimą.

Šiam žaidėjui įsigyti ir jo atlyginimui „Bankia” suteikė klubui net 76 milijonų eurų (262 mln. litų) paskolą su vos 1 procento metinėmis palūkanomis.

„Bankia” taip pat yra paaukojusi 3 milijonus eurų užstatui dėl korupcijos skandalų nuteistam kalėti Liaudies partijos politikui, buvusiam Balearų salų prezidentui Jaume Matasui.

Tiesa, paversti vienintelę „Bankia” atpirkimo ožiu būtų neteisinga. Mat rizikingos būsto paskolos gramzdina visus Ispanijos bankus.

Skaičiuojama, kad jų iš viso yra išduota už 307 mlrd. eurų (per trilijoną litų). Tačiau didžioji dalis – net 184 mlrd. eurų (635 mlrd. litų) laikomos abejotinomis.

Ispanijos vyriausybė Briuseliui pateikė jau ketvirtą nuo krizės pradžios finansų reformą, neva priversiančią bankus atsikratyti dalies blogų paskolų. Iš valstybės biudžeto tam gali būti skirta net 28 mlrd. eurų (beveik 97 mlrd. litų).

Tad dabar, kai vyriausybė aukoja mokesčių mokėtojų sumestas lėšas nevykusiems finansininkams gelbėti, pasitikėjimas valdžia Ispanijoje jau artėja prie nulio ar netgi neigiamos ribos.

„Man keista, kad žmonės vis dar sėdi namuose ir nesiveržia į gatves. Juk mums nuolat muilinamos akys”, – „Lietuvos rytui” kalbėjo buvęs vienas profesinės sąjungos UGT vadovų Pere Vascomte.

Ispanijos piliečiai iš pradžių nesurengė masinių eitynių, tačiau visoje šalyje nusirito pavienių protestų banga. Štai prie Saragosos „Bankia” filialo du nuogaliai iškėlė plakatus su užrašu „Spekuliantai, jūs mus išrengėte” ir „Būkit ramūs, dar liko pinigų Rato”.

Tačiau po kelių dienų protestuoti prieš bankų gelbėjimo operaciją į gatves pasipylė tūkstančiai žmonių.

„Prieš kelias savaites vyriausybė paskelbė, kad reikia sutaupyti 10 milijardų eurų, todėl teks apkarpyti išlaidas sveikatos apsaugos ir švietimo sektoriams.

Bet štai dabar tvirtinama, kad nebus sunku suteikti 7 milijardų eurų pašalpą privačiai korporacijai „Bankia”. Mus tiesiog norima apgauti? O gal tai įrodymas, kad privatūs politikų ir bankininkų interesai glaudžiai susipynę?

Blogiausia, kad niekas neklausia, kodėl bankams yra blogai. Kodėl neieškoma atsakingų už prastą finansų administravimą, kai bankų vadovai pilnomis kišenėmis palieka juos bankrutuoti?” – laiške redaktoriui piktinasi vienas dienraščio „El Pais” skaitytojas.

Ispanijos vyriausybė paskelbė žinią apie „Bankia” nacionalizavimą kaip tik tuo metu, kai pernai pavasarį Ispanijoje ir kitose Europos šalyse susikūręs „pasipiktinusiųjų” (isp. „indignados”) judėjimas šventė pirmąjį gimtadienį.

Šie protestuotojai praėjusiais metais kelioms savaitėms buvo užėmę Ispanijos didmiesčių aikštes, reikalaudami sustabdyti spekuliaciją, korupciją ir keisti neteisingą politinę sistemą.

Šįmet noro protestuoti yra dar daugiau nei pernai. „Pernai situacija buvo nepakenčiama, o šįmet ji dar prastesnė.

Priežastys tos pačios, tačiau vyriausybė jau perlenkė lazdą. O mes esame visuomenės nepasitenkinimo balsas”, – sakė vienas judėjimo veidų – ekonomistas Arcadi Oliveresas.

Priežasčių protestuoti ispanai tikrai turi daug. Šiuo metu nedarbo lygis šalyje siekia net 24,4 procento, biudžeto deficitas – 6,4 procento.

Palyginti su 2010-aisiais, Ispanijos bendrasis vidaus produktas pernai sumenko. Prognozuojama, kad 2013 metais ši šalis bus vienintelė ES narė, kurios ekonomika vis dar neaugs.

O apkarpymai sveikatos apsaugos ir švietimo sąskaita labiausiai kirs tiems, kurie ir taip nelabai ką turi.

Nors Ispanijos piliečiai ir toliau turės teisę nemokamai naudotis gydytojo konsultacija, visi nelegaliai Ispanijoje gyvenantys imigrantai ją praras.

Ispanams teks daugiau mokėti už vaistus ir neįgaliųjų vežimėlius, kėdes, ramentus ir protezus. Pensininkai, iki šiol už vaistus nemokėję nieko, dabar turės atseikėti bent 10 procentų jų kainos.

Švietimo reikalai – dar prastesni. Ispanijos mokyklos ir taip laikomos vienomis prasčiausių Europoje, tačiau padėtis gali dar labiau pablogėti.

Nuo šiol mokinių skaičius klasėse didės, o mokytojų darbo sąlygos prastės – jie turės mažiau laiko ruoštis pamokoms ir taisyti namų darbus.

Norintiems tęsti studijas universitete tai padaryti bus labai sudėtinga: mokslas aukštosiose mokyklose brangs net 60 procentų.

Liaudies partija teigia, jog šios reformos būtinos, nes pastaruoju metu valstybės teikiamomis paslaugomis buvo piktnaudžiaujama, o dėl didžiulio nedarbo socialinių įmokų gerokai sumažėjo.

Savo ruožtu opozicijoje esantys socialistai teigia, kad už šių apkarpymų slypi socialinės sferos pertvarka: neva vyriausybė siekia suprastinti valstybės teikiamas paslaugas, o vėliau imtis privatizavimo ir šią sritį parduoti privačiam verslui.