Briuselio strategai, užsimoję subalansuoti žuvininkystės sektorių Europos ir pasaulio vandenyse, rengia naują ES ir Mauritanijos žvejybos sutartį.
Ją pasirašius okeaninė žūklė šios Afrikos valstybės ekonominiuose vandenyse bus dar labiau sugriežtinta ir apribota.
Šioje zonoje dirbanti Lietuvos žvejybos įmonė „Baltlanta” prognozuoja, kad tada ne tik jai, bet ir kitiems EuroposS šalių žvejams teks sprukti iš Mauritanijos vandenų – vienų žuvingiausių pasaulyje.
Ties Afrika – kamšatis
Šios didžiausios Baltijos šalyse žvejybos įmonės laivai jau daug metų žūklauja Afrikos pakrantėse – prie Maroko, Mauritanijos ir Senegalo.
Čia žuvis tralais semia rusai, ukrainiečiai, latviai, airiai, belgai, islandai.
Į Afrikos vandenis agresyviai skverbiasi Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos žvejai.
Anksčiau žvejams rūpėjo tik sardinės ir stauridės, o dabar nesikratoma smulkesnių, ne tokių paklausių žuvų.
„Baltlantos” laivų operatorės kompanijos „Baltic Atlantic Shipping” biuro Lietuvoje atstovas Aleksandras Lobačiovas didžiausiais siaubūnais vadina olandus: „Šiuolaikiška žuvų paieškos įranga aprūpinti jų laivai susemia viską.
Mauritanijoje žūklauja olandų ir vokiečių, lenkų, airių bendrosios įmonės, įsteigtos tik tam, kad ES šalių vėliavomis dangstomi laivai gautų licencijas iš Briuselio.”
Žvejybos verslas žlugdomas
Žvejybos Šiaurės Atlante licencijas Europos Sąjungos valstybėms skirstantys Briuselio funkcionieriai, regis, jau suprato, kad instrukcijomis vandenyno išteklių neapsaugosi.
Skurstančios Afrikos valstybės, nepaisydamos ES potvarkių ir rekomendacijų, pelnosi kaip išmano – žvejybos įmonėms pardavinėja komercinės žūklės kvotas.
ES siekis – draudžiamą žvejybos zoną Mauritanijos pakrantėse padidinti nuo 12 iki 20 jūrmylių.
Jeigu toks susitarimas įsigaliotų, ne tik Lietuvos, bet ir kitų ES valstybių žvejams šią zoną tektų peržegnoti – išstumtos iš žuvingiausių vandenų, kuriuose sugaunama apie 80 proc. laimikio, visos žvejybos įmonės patirtų didžiulių nuostolių.
„Atvirame vandenyne mums nėra ko veikti. Tektų ieškoti naujų žūklaviečių, o ten – panašūs draudimai ir apribojimai. Briuselio biurokratai girdi tik save.
Jie aiškina, kad viskas daroma žvejų labui – saugomi vandenyno ištekliai. Tačiau iš tiesų taip žlugdomi žvejai ir jų verslas”, – piktinosi A.Lobačiovas.
Dėl remonto neteko licencijų
ES iniciatyva žvejybos Mauritanijos zonoje sistema prieš porą metų buvo pakeista – dabar čia leidžiama dirbti maždaug dvidešimčiai Europos valstybių laivų.
Kvotų smarkiai sumažėjo, licencijos skiriamos tik toms įmonėms, kurios čia žūklavo pastaruosius 9 mėnesius. Iš anksto neįspėtos apie naują tvarką žvejybos įmonės nukentėjo.
Kaip tik tuo metu „Baltlanta” remontavo kelis savo laivus, kurie jau seniai žūklauja prie Mauritanijos.
Pasikeitus tvarkai įmonė neteko 5 anksčiau gautų žvejybos licencijų – jos perleistos kitų valstybių laivams, atsiradusiems šioje zonoje vėliau. Remonto išlaidas „Baltlanta” padengė įsigijusi afrikiečių siūlomų komercinių kvotų.
„Bėdų būta ir Maroko zonoje. ES stengėsi anuliuoti „Baltlantos” sudarytą ketverių metų sutartį dėl komercinės žvejybos šios valstybės ekonominiuose vandenyse – norėta panaikinti vieną kvotą, už kurią iš anksto buvo sumokėta”, – nuoskaudos nepamiršta A.Lobačiovas.
Laivus registruoja svetur
Maroką ir ES siejusią žvejybos sutartį Briuselis nutraukė dėl politinių sumetimų. Šitaip norėta pamokyti marokiečius, įsivėlusius į karinį konfliktą su kaimynine valstybe – Vakarų Sachara.
Tačiau nuo sankcijų nukentėjo ne afrikiečiai, o Europos žvejai. Keliasdešimt Ispanijos ir kitų ES valstybių laivų jau anksčiau neteko galimybės žūklauti Maroko zonoje.
ES šalių įmonės Senegalo zonoje nežūklauja, nes šios valstybės su Briuseliu jokie susitarimai nesieja.
Prašiusi ES pagalbos, bet nesulaukusi ryžtingesnių veiksmų „Baltlanta” pati užmezgė ryšius su Senegalu – pasirašė sutartį ir įgijo teisę verstis komercine žūkle šalies, kurios kranto linija siekia apie 800 kilometrų, ekonominėje zonoje.
Norėdamos išsiversti ES žvejybos įmonės priverstos registruoti savo laivus trečiosiose šalyse ir pirkti komercines kvotas. Kai kurie „Baltlantos” transporto laivai jau plaukioja su Kaimanų vėliava.
Reikalauja dovanų
Mauritanijoje žūklaujančias įmones šiurpina dar vienas ES užmojis – dalį sugautų žuvų reikia dovanoti šalies valdžiai, kad ji jas galėtų paskirstyti varguoliams.
Marokiečiams iš pradžių užteko smulkmės, o vėliau apetitas padidėjo – reikalaujama stambiausių ir didžiausių žuvų.
Tokių duoklių kaina prilygsta mokesčiams už žvejybos kvotas arba laivų remontą.
Mauritanijos uostuose didesni ES laivai afrikiečiams veltui atiduoda savaitės laimikį – iki 2000 tonų žuvų. Tačiau Briuselis ramina žvejus – parama neįskaitoma į jiems skirtas žvejybos kvotas.