„Jeigu vis dėlto šalys galėtų sutarti, mes manome, kad
terminalas be problemų galėtų veikti kaip regioninis terminalas.
Sustiprinus Kuršėnų vamzdį (padidinus dujotiekio Klaipėda-
Kuršėnai diametrą nuo 300 iki 700 mm - BNS), mes galėtume 4 mlrd.
kubinių metrų dujų pumpuoti į Latviją. Lygiai taip pat įmanomas
variantas, jeigu būtų sutarta, kad mūsų laivas, pavyzdžiui,
galėtų vasarą nuplaukti į Rygą, kadangi Rygos įlanka yra
užšąlanti, tai žiemą papildyti tą tanklaivį yra sunku. (...)
Techniškai, infrastruktūriškai šis terminalas, būdamas
Klaipėdoje, be jokių kliūčių galėtų aptarnauti mūsų
regioną“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė „Klaipėdos
naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Regioninį SGD terminalą siekia statyti ir Latvija, kuri prie
šio projekto kviečia prisijungti Lietuvą bei Estiją, tačiau nė
viena iš šių šalių kol kas neskuba priimti latvių pasiūlymo ir
plėtoja savo SGD terminalų projektus.
„Mūsų projektas yra nukreiptas Lietuvai, bet mes matome, kad
tokia galimybė (terminalui tapti regioniniu - BNS) yra“, - pridūrė
R. Masiulis.
Pasak jo, šiuo metu diskutuojama su bendrove „Lietuvos dujos“
dėl galimybės didinti magistralinio dujotiekio Klaipėda-Kuršėnai
pralaidumą.
Klausiamas, ar Lietuva galėtų tikėtis europinės paramos, jei
Lietuvos terminalas taptų regioninis, R. Masiulis sakė, jog iki 2014
metų Europos Sąjungos (ES) finansavimo nesitikima, tačiau bus
siekiama gauti ES paramos kitų laivų užpildymui suskystintomis
gamtinėmis dujomis (bunkeriaviamui).
„Bunkeriavimo verslui galbūt galėsime pretenduoti į finansinę
paramą. Bunkeriavimas suskystintomis dujomis yra viena iš
prioritetinių Europos Sąjungos remiamų krypčių, o mūsų
terminalas bus pats šiauriausias terminalas Baltijos jūroje. Bet tai
yra labai preliminari informacija“, - kalbėjo R.Masiulis.
SGD terminalo verslo plane teigiama, kad 2015 metais dėl
sugriežtintų aplinkos apsaugos reikalavimų laivai Baltijos ir
Šiaurės jūrose privalės naudoti mažo sieringumo kurą, todėl
viena iš alternatyvų taps suskystintos gamtinės dujos.
„Formuojant SGD terminalo veiklos tęstinumo grandinę,
bunkeriavimas yra papildoma komerciškai patraukli veikla,
užtikrinant pajamas“, - teigiama terminalo verslo plane.
Numatoma, kad Klaipėdos uoste užpildžius mažesnius
bunkeriavimo laivus (iki 20 tūkst. kubinių metrų) dujomis, jie
galėtų aptarnauti mažesnius terminalus Baltijos jūros šalyse. Nuo
2015 metų šio verslo apimtis galėtų siekti apie 140 tūkst. kubų
dujų per metus - tai terminalo naudojimą padidintų apie 10
procentų.
Lietuva iki 2014 metų pabaigos Klaipėdoje ketina įrengti dujų
terminalą, kuris sukurs alternatyvą Rusijos dujų milžino „Gazprom“
tiekiamoms dujoms.
Latvija ilgą laiką ragino Baltijos šalis statyti bendrą
terminalą Rygoje ir jam kaip regioniniam projektui siekti ES paramos.
Šiuo metu tokio projekto naudą vertina Europos Komisijos ekspertai.