Pasak Lietuvos vadovės, šis neformalus EVT susitikimas bus
skirtas aptarti ekonominei situacijai Europoje, politikos
tęstinumo, ne tiktai augimo, priemones, kurios padėtų ekonomikai
atsigauti.
„Taigi priešpastatyti, pavyzdžiui, taupymą arba augimo
priemones, tikrai negalima, tai būtų supaprastinta.
O matydami,
kokia situacija yra Pietų Europoje, ypač Graikijoje, kai praktiškai
buvo sudėtinga suformuoti Vyriausybę, mes tikrai matome signalus,
kad ekonominė ir politinė situacija pačioje euro zonoje
sudėtingėja.
Todėl vien kalbėti apie skatinimą arba augimą dar
nepakanka, būtina žinoti savo galimybes ir savo galimybių rėmuose
ieškoti priemonių, kurios padėtų ekonomikai toliau atsigauti“, -
Lietuvos žurnalistams Briuselyje kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Konkrečiai Lietuvai pagrindinės dvi pastabos bus ir šiandien,
ir birželio mėnesio susitikime dvi - tai, kad mūsų darbo rinka yra
nepakankamai lanksti ir tai trukdo reformoms, ir kad Lietuva
nepakankamai struktūrinių fondų lėšų europinių panaudojo jaunimo
nedarbui spręsti“, - teigė prezidentė.
Pasiteiravus, kokius mato jaunimo užimtumo didinimo būdus, D.
Grybauskaitė teigė, kad kiekviena valstybė turėjo paruošti programą
ir tai Lietuva padarė. Bet tai, šalies vadovės teigimu, yra tik
pradžia. Prezidentė pakartojo savo poziciją, kad jaunimo užimtumas
Lietuvoje - labai apleista sritis.
„Ir politiškai, ir ekonomiškai tiesiog, matyt, pražiūrėjome ir
neskyrėme pakankamai dėmesio tam, bet socialinių reikalų
ministerija dabar mėgina perorientuoti tuos fondus, kurie nėra
panaudoti, kad būtų efektyviai naudojami, bet tai kartu surišta ir
su darbo rinkos lankstumu.
Šie abu klausimai labai susiję. Būtent
Lietuvai tai yra tie klausimai, kurie jautriausi, ir mes čia
mažiausiai padarėme reformų ir postūmių“, - dėstė D. Grybauskaitė.
Gegužės pradžioje Seime pristatytoje Vyriausybės veiklos
ataskaitoje pateiktais duomenimis, 2012 m. sausio 1 d. Lietuvos
darbo biržoje buvo įregistruota 29,6 tūkst. jaunų (iki 25 metų)
bedarbių, jaunimas sudarė 13 proc. visų bedarbių (2011 metais -
14,4 procento).
2012 m. sausio 1 d. buvo 10 tūkst. jaunų ilgalaikių
bedarbių (registruotų darbo biržoje daugiau nei 6 mėnesius). Tai 50
proc. mažiau nei 2011 m. sausio 1 d. (buvo 20 tūkst.).
Per 2011
metus įdarbinta 37,9 tūkst. jaunų (iki 25 metų) bedarbių (59,1
procento įregistruotų jaunų bedarbių), tai 11,4 procento daugiau
nei 2010 metais, kai jų buvo įdarbinta 34,1 tūkst. (46,1 procento).
Vyriausybės manymu, jaunimo nedarbo priežastis - profesinio
pasirengimo, darbo patirties trūkumas arba įgytų profesinių žinių
ir darbo rinkos reikmių neatitikimas.
Pusė jaunuolių (32,5 tūkst.)
darbo ieškojo pirmą kartą (neturi darbo patirties), kas antras
jaunas bedarbis (31,8 tūkst.) neturėjo profesinės kvalifikacijos,
todėl negalėjo konkuruoti darbo rinkoje.
Šiuo metu Trišalėje taryboje tarp profsąjungų, darbdavių ir
Vyriausybės atstovų svarstomi Darbo kodekso liberalizavimo
pakeitimai.