Vilčių, kad birželio 17 dieną vyksiančiuose Graikijos parlamento rinkimuose laimės tarptautinių kreditorių reikalavimus pasirengę vykdyti politikai, labai mažai.
Kas bus, jei Atėnai atsisakys paklusti Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Europos centrinio banko (ECB) ir ES nustatytoms žaidimo taisyklėms? Aišku tiktai viena – be šių institucijų paramos šalis netrukus bankrutuos.
Būtent tokį scenarijų siūlo Niujorko universiteto tarptautinės ekonomikos profesorius Nourielis Roubini, pagarsėjęs tuo, kad dar 2005 metais įspėjo apie už trejeto metų pasaulį ištiksiančią krizę ir taip pelnęs pranašo titulą.
Dabar šis JAV ekonomistas pranašauja graikams drachmą. Anot jo, vienintelė išeitis – paskelbti valstybės bankrotą ir atsisakyti euro. N. Roubini nuomone, tai būtų mažiausiai skausminga procedūra tiek pačiai šaliai, tiek visai euro zonai.
„Vienintelis būdas pradėti atsikratyti skolų naštos – tapti konkurencingiems. Bet tam reikia, kad valiuta nuvertėtų. Tikėtis, jog Vokietija arba ECB sutiks visur nuvertinti eurą, yra beviltiška.
Taip pat šioje šalyje neįmanoma dabartinėmis sąlygomis įvykdyti struktūrinių reformų.
Net Vokietijai tam prireikė dešimties metų, o graikams tiek laiko besitęsiantis nuosmukis būtų nepakeliamas.
Todėl lieka vienintelė išeitis – kuo skubiau nuvertinti valiutą ir mažinti atlyginimus. Tokiu atveju sąstingis gali užtrukti tik penketą metų”, – galimus scenarijus dėstė profesorius.
Jo nuomone, įvedus drachmą jos vertė kitų valiutų atžvilgiu kaipmat nusiristų žemyn, užtat Graikija dėl to taptų gerokai konkurencingesnė, tad anksčiau ar vėliau sugebėtų grąžinti bent dalį skolų.
„Deutsche Bank” pateikė kiek kitokį ateities vizijų scenarijų. Kadangi dauguma graikų žmonių nenori atsisakyti euro, jokios prievartos ir negali būti.
Bet šioje šalyje turėtų galioti vienu metu net dvi valiutos.
Paralelinei valiutai „Deutsche Bank” ekspertai jau sugalvojo net ir pavadinimą – geuras (graikiškasis euras).
Geurai – tai paprastieji vekseliai, išduodami kreditoriams. Jie būtų apmokami, kai tik galima atsiskaityti grynaisiais eurais.
Kreditoriai, kuriems trūktų eurų, savo sąskaitas irgi apmokėtų geurais. Taip vyriausybė turėtų laiko įgyvendinti reformas ir susitarti dėl biudžeto apkarpymų.
Tuo pačiu metu valstybė privalėtų imtis ir struktūrinių reformų. „Deutsche Bank” plane numatyta, jog anksčiau ar vėliau Graikija vėl galės tapti visaverte euro zonos nare.
Beje, vokiečiai netiki, kad Atėnai bus palikti likimo valiai, net jei ir rinkimus laimės prieš taupymo politiką nusiteikusios jėgos. Ekspertų nuomone, vienokia ar kitokia forma TVF, ECB ir ES toliau rems šalį. („Ftd.de”, „Finmarket.ru”, LR)
Pasitraukimas kainuotų trilijoną litų
„Barclays” banko ekonomistai apskaičiavo, kad Graikijai atsisakius euro bendros valiutos zona praras apie 290 mlrd. eurų (trilijoną litų).
Iš 2010 metais suteikto 60 mlrd. eurų paramos paketo jau išleista 53 mlrd. eurų. Iš antrojo paketo, kuriame buvo 145 mlrd. eurų, panaudota 73 mlrd. eurų.
Graikams pasitraukus iš ECB mokėjimo sistemos „Target”, centrinis bankas patirs 135 mlrd. eurų nuostolių. ECB įsigytus 35 mlrd. eurų vertės Atėnų skolos popierius irgi tektų nurašyti.
Graikijai negrąžinus skolos TVF, kiekviena euro zonos šalis turės padidinti savo indėlį fonde. Tai kainuos 4,4 mlrd. eurų.