Tačiau Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Kaetana Leontjeva tvirtina, kad džiaugtis iš tiesų nėra ko.
„Būtų puiku, kad šis mokestis Lietuvoje yra vienas mažiausių Europoje, jeigu neįvertintume aplinkybės, kad tai ne vienintelis mokestis, taikomas pajamoms. Visi turi mokėti ir „Sodros" įmokas ir Privalomojo sveikatos draudimo mokestį. Juos sudėjus mokesčių našta gyventojui Lietuvoje tampa viena didžiausių Europos Sąjungoje“, - aiškino K. Leontjeva.
Anot jos, daugelio šalių mokesčių sistemos labai skiriasi ir yra komplikuotos, tad lyginti mokesčių naštą tik pagal vieną skaičių nėra prasmės.
Jis pateikė „Eurostat“ duomenis, pagal kuriuos 2009 metais du trečdalius vidutinio šalies atlyginimo uždirbantis gyventojas Lietuvoje iš viso sumoka 40,3 proc. mokesčių ir yra tarp lyderių pagal mokesčių naštą Europos Sąjungoje. Europos Sąjungos vidurkis siekia 36,1 proc. o mažesnė mokesčių našta slegia norvegus (34 proc.), danus (37,7 proc.), estus (38,2 proc.), ispanus (34,2 proc.), olandus (33,3 proc.).
Švedijoje mokesčių našta gyventojams, uždirbantiems du trečdalius vidutinio atlyginimo siekia 41,2 proc., o didžiausia ji Vengrijoje (46 proc.) Prancūzijoje (45,2 proc.), o Belgijoje – net 48,9 proc.
Anot K. Leontjevos, Vyriausybė kartais nepagrįstai giriasi, kad Lietuvoje mokesčiai gyventojams yra vieni mažesnių Europoje. Kita vertus, anot ekspertės skaičiuojant atlyginimus, žmonės dažniausiai vertina tai gauna į rankas, visiškai nepagrįstai manydami, kad PSD ar Sodros mokesčius sumoka darbdavys.
„Dabar laužomos ietys dėl minimalios algos didinimo . Tačiau jeigu įvertintume visus mokesčius, tai ji realiai jau siekia 1050 litų. Mes palaikome Vyriausybės siūlomas lankstesnes darbo sąlygas ir aišku, mokesčiai turėtų mažėti. Kuo mažesni bus mokesčiai, tuo daugiau darbdavių nebemėgins jų išvengti“, - sakė K. Leontjeva.