Dviejų kurortų istorija: kodėl Druskininkai klesti, o Birštonas snaudžia?

Birštone, prisipažinsiu, pastarąjį kartą lankiausi prieš septynerius metus. Kaip ir daugelis kitų. Birštono savivaldybės užsakytas tyrimas atskleidė: bent 80 proc. Lietuvos gyventojų žino keturis pagrindinius kurortus – pirmiausia, Palangą, Druskininkus, Nidą, Trakus. Birštoną pamini tik 60 proc. gyventojų.

Šio miesto merės pavaduotojas Juozas Aleksandravičius visai teisingai pasišaipo iš manęs, kai klausdamas apie Birštoną, nejučiomis pavadinu miestą Druskininkais. Nieko tokio – ne vienas politikas, per vietinius renginius kreipdamasis į vietos gyventojus, kalbą yra pradėjęs: „Mieli druskininkiečiai.“

Vilniečiai, paklausti, kodėl dažniau keliauja į Druskininkus, o ne į Birštoną, atsako: Druskininkai arčiau. Tačiau nuo sostinės iki Birštono – 92 kilometrai, o iki Druskininkų – 128.

Vieną saulėtą gegužės dieną su fotografu apsilankėme abiejuose kurortuose. Pirmiau - ten, kur arčiau - Birštone. Eilinės darbo dienos vidudienį jis pasitinka tuščias ir tylus. Gatvėmis riedančias mašinas galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Jautiesi vienas, tarsi būtum ne 3000 gyventojų turinčiame mieste, o didelės nuo miesto tempo ir triukšmo gydančios sanatorijos kieme.

Iš tiesų tai ir yra dviejų kurorto sanatorijų „Tulpė“ bei „Versmė“ kiemas. Gydyklos tiesiog išsibarsčiusios keliose vietose miestelio centre. Ir apie jas sukasi visas gyvenimas. Ten yra pusė iš kiek daugiau nei tūkstančio kurorto lovų turistams. Jų užimtumas pernai siekė 73 proc. kai likusių viešbučių – vos 16 proc.

Taip, tai tikra atgaiva po miesto tempo ir šurmulio. Tiesiog prabanga lėtai pasivaikščioti Nemuno krantinės promenada ar po ką tik atnaujintą centrinį miesto parką, kur tik tolumoje šmėkšteli viena kita persona.

Garsiausiai burzgia traktorius, šienaujantis miesto pievas, kartais sudūzgia vienintelis kurorto visuomeninis transportas – į kitą Nemuno krantą keliantis laivelis.

Užsukę į kavinę pietų mes esame vieninteliai svečiai.

340 žmonių galinti priimti „Versmė“ ir 140 vietų turinti „Tulpė“ iki šiol yra valdiškos sanatorijos, bet tai anaiptol nereiškia, kad prastos, palyginti Druskininkuose veikia 9 sanatorijos, visos privatizuotos.

„Mums nesisekė privatizuoti. Va po savivaldybės langais stovi privatizuotas kino teatras. Savininkai nesirengia jo tvarkyti, o mes nieko negalime padaryti. Ir toks likimas ištiko ne vieną privatizuotą objektą. Turime nemalonios patirties. Nežinia, kaip dabar atrodytų sanatorijos, jeigu ir jos būtų privatizuotos“, - svarstė J. Aleksandravičius, vietos savivaldybėje su trumpa pertrauka dirbantis nuo 1998-ųjų.

Sutvarkytomis gatvėmis, gėlynais, viešosiomis erdvėmis Birštonas nenusileidžia Druskininkams. Kone visi šaligatviai centrinėje miesto gatvėje išgrįsti naujomis trinkelėmis, atnaujinta autobusų stotis, dažais kvepia turizmo informacijos centras, ką tik už ES fondų lėšas baigtas įrengti centrinis parkas, kurio ir Druskininkai Birštonui galėtų pavydėti.

Parke įrengtas stalo teniso stalas, petankos, riedučių, krepšinio aikštelės, modernūs įrenginiai žaisti vaikams ir mankštintis suaugusiesiems. Trūksta tik skulptūrų, bet jos čia atkeliaus iki miesto šventės birželio 8–10 dienomis.

Mieste kone ant kiekvieno kampo styro informaciniai stendai apie projektus, finansuotus iš ES paramos lėšų. Vien pernai tokių projektų miesto taryba patvirtino dvidešimt. Vadinti Birštoną vilčių nepateisinusiu kurortu nebūtų sąžininga. Bėda ta, kad apie jį žino per mažai žmonių, čia per mažai investicijų, ypač į miesto įvaizdį.

Iš 30 tūkst. pernai miestą aplankiusių poilsiautojų net 26 tūkst. (85 proc.) buvo lietuviai ir kiek daugiau nei 4 tūkst. užsieniečiai. Sunku net lyginti su Druskininkais, kur turistų iš užsienio atvyko 90 tūkst. - tris kartus daugiau nei Birštonas svečių sulaukė iš viso.

Net ir įvertinus tai, kad Birštone yra vos 3 tūkst. gyventojų – penkis kartus mažiau nei 15 tūkst. gyventojų turinčiuose Druskininkuose, įvaizdžio, investicijų ir poilsiautojų skirtumai bado akis.

Pernai šiame mieste net 75 proc. padaugėjo turistų iš Rusijos ir Birštonas galėtų didžiuotis pralenkęs Druskininkus, kur jų padaugėjo „tik” 44 procentais. Tačiau Druskininkuose šis skaičius reiškia 8 tūkst. naujų svečių ir 29 tūkst. atvykėlių iš Rusijos 2011-aisiais, o Birštone – jų padaugėjo trimis šimtais - iki 750.

Turizmo informacijos centro duomenimis, pernai Birštone buvo 1180 nakvynės vietų. O apgyvendinimo paslaugas oficialiai teikė iš viso 11 įstaigų ir 9 gyventojai. Palyginti, Druskininkuose vienu metu gali nakvoti 7,5 tūkst. poilsiautojų.

Viskas gali pasikeisti kone per naktį – kai duris per artimiausius kelerius metus Birštone atvers 700 vietų sanatorija „Birštono Eglė“ ant Nemuno kranto – joje galės ilsėtis daugiau žmonių, nei dabar veikiančiose sanatorijose kartu sudėjus. Darbai jau iš tiesų vyksta.

J. Aleksandravičius teigė, kad Druskininkai jo kurortui - ne varžovas. Kaip tik gerai, kad šiam miestui sekasi, nes iš to naudos turi visas Lietuvos turizmo sektorius.

Kitais žodžiais tariant – nėra reikalo investuoti į tai, ką Druskininkai, puoselėdami nepriekaištingą įvaizdį, viliodami svečius, daro už visus Lietuvos kurortus. Belieka tikėtis, kad dalis turistų, kurių Druskininkams nepavyko įsukti į savo verpetą, atkeliaus į Birštoną.

2000 metais Druskininkai parengė viziją, kaip atgaivinti tuomet merdėjusį kurortą.

Kai lankiausi Druskininkų mero Ričardo Malinausko kabinete, jis laukė svečių - netrukus turėjo atvykti 40 žmonių delegacija iš Latvijos – susipažinti su šiuo kurortu ir jo sėkmės istorija.

Miesto svečiams laikinai buvo įjungtas visiškai naujas fontanas prieš pat savivaldybės langus, kuris „šoka“ ir šviečia pagal muziką. Ką tik atidarytas tiltas per Nemuną šalia Vandens pramogų parko. Kitoje tilto pusėje darbininkai baigė įrengti erdvią mašinų stovėjimo aikštelę. 

Trečiadienį pagrindinė miesto alėja apytuštė – keli darbininkai tik šveitė ir perdažė suoliukus. Miesto centre žydėjo tulpės, o kiek atokiau esančiame parke 130 tūkst. narcizų jūra jau buvo numetusi žiedus.

Kurorto gatvėje neįprastai ramu ir tylu – tik vienas kitas poilsiautojas traukė pėsčiųjų alėja. Turistus čia dažniausiai gali atpažinti iš to, kad jie rankoje nešasi prekybos centro maišelį, kuriame yra rankšluostis, šlepetės ir maudynių apranga. Tris kartus daugiau poilsiautojų apsistoja Druskininkų viešbučiuose nei sanatorijose, tad iki gydyklų ar vandens parko tenka paėjėti su visa kuklia manta.

„Čia riogsojo griuvėsiai, kurorte nebuvo lankytojų. Nėra lankytojų, investuotojai nenori ateiti, nes abejoja ar investicijos atsipirks. Nėra investicijų – nėra lankytojų. Tai užburtas ratas, iš kurio pavyko ištrūkti“, - prisiminė nesenus laikus R. Malinauskas.

Man teko dalyvauti viename renginyje, kuriame meras turėjo pusvalandį maždaug šimtui žurnalistų iš užsienio papasakoti apie Druskininkų planus.

Tuomet jis kalbėjo apie būsimą slidinėjimo trasą po stogu, oro uostą, keltuvą nuo vandens pramogų parko iki kitame Nemuno krante esančios slidinėjimo trasos. Visa tai skambėjo tarsi vieno žinomo herojaus pasakojimas apie „naujuosius Vasiukus“. Tačiau dalis šių projektų - jau įgyvendinti.

„Man žmonės dažnai primena „naujuosius Vasiukus“. Bet jeigu pasakau, kad vienas ar kitas projektas bus – žodžio laikausi“, - sakė R. Malinauskas. Jis patvirtino, kad keltuvas į kitą Nemuno krantą tikrai bus. Tikėtina, iškils per dvejus metus. O dėl oro uosto meras atsargesnis - savivaldybė atvira investuotojų pasiūlymams.

Druskininkų biudžetas nėra kuo nors išskirtinis, palyginti su kitais šalies miestais. Pats miestas neturi galimybių investuoti į tokius brangius projektus. Tad miestui kurti pasitelkiamos ES paramos fondų ir investuotojų lėšos. Tad daugelis ambicingų Druskininkų projektų priklauso nuo to, ar pavyks sudominti verslininkus. Pernai investicijos mieste siekė 130 mln. litų.

Druskininkuose veikia devynios sanatorijos – visos yra privačiose rankose. Vienintelė iki šiol valdiška išlikusi sanatorija - „Nemunas“, - tai daugiaaukštis monstras išdaužytais langais. Stovi kurorto centre.

R. Malinauskas žada jį atiduoti už 1 litą tiems investuotojams, kurie imsis čia pastatyti modernų kultūros ir konferencijų centrą, kur galėtų vykti aukščiausio lygio koncertai, veiktų kino teatras ir kiti renginiai. Tokio centro Druskininkuose trūksta. Savivaldybės rankose liktų tik Druskininkų gydykla ir vandens pramogų parkas.

Apie tai, ką Druskininkai pradėjo įgyvendinti prieš gerą dešimtmetį, Birštonas pradėjo galvoti tik dabar – kaip pritraukti daugiau poilsiautojų ir investicijų.

„Mes turėjome dvi sanatorijas, kurios puikiai gyvavo. Prieš dešimtmetį turėjome geresnes startines pozicijas nei Druskininkai. Kita vertus, jaunajam merui R. Malinauskui reikėjo kažką daryti, nes ten merdėjo dešimt sanatorijų, galbūt tai paskatino juos veikti ryžtingai“, - svarstė J. Aleksandravičius.

Birštono savivaldybė pernai naudodamasi ES parama parengė išsamią miesto studiją – apklausė potencialius Birštono kurorto lankytojus, parengė kurorto įvaizdžio studiją, strateginį veiklos planą.

Paaiškėjo, kad lietuviai Birštoną vertina dėl ramybės ir gamtos, tačiau čia labiausiai pasigenda pramogų, aktyvaus poilsio, ekskursijų, kultūrinių renginių. Daugelis mano, kad tai pagyvenusių žmonių kurortas, kuriame nėra ką veikti.

„Pramogoms yra skirti Druskininkai, o didžiausias mūsų privalumas – ramybė, poilsis ir gydyklos. Kartais Druskininkai jau primena Palangą vasarą, o mes siūlome ramybę.

Čia tik lietuvis, atvažiavęs ir ramią vietą, pradeda klausinėti, ką veikti, o vokietis gali visą savaitę sėdėti ant suolo, grožėtis gamta, pabūti su savimi“, - aiškino Birštono mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius.

Druskininkuose klausimas - ką veikti skambėtų juokingai, o Birštone – ne. Nors šis kurortas vasarą garsėja džiazo festivaliu ir įdomiais dviračių maršrutais, žiemą čia galima leistis nuo natūralaus kalno, į kurį kelia keltuvas. Daugiau pramogų čia nėra. Bet galbūt viskas netrukus keisis.

Centrinis Birštono parkas jau sutvarkytas, planuojama statyti dviračių, riedučių ir lygumų slidinėjimo trasą ties Škėvonių kaimu. Sukurti aktyvaus poilsio infrastruktūrą Birštono savivaldybės kaimo vietovėse. Be to, artimiausiais metais čia planuojama įrengti mineralinių druskų garintuvą – savitą įrenginį, prisotinantį aplinkinį orą druskomis, bei jutiminį taką.

„Reikia paskubėti įgyvendinti šį projektą, kol kiti nenukopijavo. Tai bus vienintelis toks druskų garintuvas Lietuvoje“, - sakė J. Aleksandravičius, mostelėjęs ranka ten, kur šis garintuvas turėtų iškilti, žinoma, už ES lėšas.

Birštonas mėgina lygiuotis į Druskininkus šokančiais ir šviečiančiais fontanais, kuria planus, kad į kitą Nemuno krantą bus galima persikelti keltuvu. Kaip ir Druskininkuose. Be to, mieste turėtų iškilti apžvalgos bokštas, iš kurio atsivertų nuostabus vaizdas į Nemuno kilpas.

Kur gyventi geriau?

Poilsiautojai poilsiautojais, bet kaip jaučiasi vietiniai Druskininkų ir Birštono gyventojai? Ar gera šiuose miestuose? Druskininkai šiuo metu turi vieną moderniausių visuomeninio transporto sistemų Lietuvoje – po miestą važinėja nauji autobusai, kai kurie pritaikyti gabenti dviračius. Stotelėse veikia informacinės švieslentės.

Vienintelis Birštono visuomeninis transportas – į kitą Nemuno krantą reguliariai kursuojantis keltas.

Birštone yra apie 300 bedarbių – nedarbo lygis čia yra vienas mažiausių Lietuvoje – apie 10 procentų. Druskininkuose oficialiai darbo neturi 2,2 tūkst. žmonių ir čia nedarbo lygis siekia 13 procentų.

„Nežinau, kodėl dažnoje sanatorijoje tik mažuma darbuotojų yra iš Druskininkų, kiti atvyksta iš Alytaus“, - sakė R. Malinauskas.

J. Aleksandravičius paaiškino, kad daug Birštono gyventojų darbą susiranda kituose miestuose, pavyzdžiui, Kaune. Daug vilčių dedama ir į naująją sanatoriją, kurioje darbo atsirastų maždaug 200 žmonių.

Birštonas patenka į dešimtuką miestų, kur šildymo kainos yra mažiausios – 20,89 ct/kWh. Mat mieste jau seniai pastatyta biokuro katilinė. Druskininkai jau žada tokią katilinę pasistatyti per artimiausius dvejus metus, o iki šiol dėl savo geografinės padėties už šildymą moką kone daugiausia Lietuvoje – 29,25 ct/kWh.

Druskininkai – 15 tūkst. 169 Birštonas – 3 tūkst. 34

Druskininkai: lietuvių – 146 tūkst. 204, užsieniečių - 89 tūkst. 913 Birštonas: lietuvių – 26 tūkst. 142, užsieniečių – 4 tūkst. 336

Druskininkai - 7,5 tūkst. Birštonas – 1 tūkst. 180

Druskininkai: 25 mln. Lt – 1 tūkst. 112 Lt vienam gyventojui Birštonas: 0,4 mln. Lt – 72 Lt vienam gyventojui

Druskininkai - 9 privačios Birštonas – 2 valdiškos