Priešindamasis Vokietijos primygtinai peršamai minčiai, kad
biudžeto drausmė yra svarbiausias vaistas nuo skolų krizės, F.
Hollande tyliai, bet užtikrintai skatino imtis į augimą orientuotos
politikos, kuri atsvertų taupymą.
Tačiau po penkias valandas trukusių derybų naujasis Prancūzijos
prezidentas pareiškė norįs, kad euroobligacijų įvedimas būtų
įtrauktas į Europos Sąjungos (ES) darbotvarkę, nors Vokietijos
kanclerė Angela Merkel tam nepritarė.
Augant nerimui dėl Graikijos ateities euro zonoje F. Hollande
idėjos sulaukė kolegų pritarimo. Taip teigė Italijos ministras
pirmininkas Mario Monti, kuris sakė, kad už jas
pasisakė „dauguma“.
Pasak F. Hollande, įvedus euroobligacijas valstybės galėtų
„lengviau gauti finansavimą rinkose“. Taip vyriausybės galėtų
finansuoti naujų darbo vietų kūrimą ir palaikyti ekonomikos augimą.
Nors paramą F. Hollande idėjoms dėl euroobligacijų išreiškė
Nyderlandai, Suomija ir Švedija bei kitos valstybės, A. Merkel po
susitikimo sakė, kad dėl euroobligacijų vyko „harmoninga“ diskusija.
Vokietija baiminasi, kad įvedus euroobligacijas jos mokesčių
mokėtojai turėtų mokėti už kitų šalių neatsakingą elgesį, be to,
sumažėtų spaudimas smarkiai prasiskolinusioms valstybėms stiprinti
savo finansus.
A. Merkel po susitikimo teigė, kad ji paaiškino Vokietijos
poziciją, o F. Hollande pakartojo ankstesnes savo idėjas, tačiau
požiūris dėl jų smarkiai skiriasi.
AFP šaltinis Europos Komisijoje sakė, kad F. Hollande sužaidė
sėkmingai ir žinojo, jog nereikia per greitai daryti per didelio
spaudimo.
F. Hollande, A. Merkel, M. Monti ir Ispanijos ministras
pirmininkas Mariano Rajoy prieš birželio 28-29
d. vyksiantį ES viršūnių susitikimą dar susitiks Romoje.